Jūrinės praeities konstravimas pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje (XIX a. vidurys–XX a. vidurys): istorinių įrodymų kūrimas ir sklaida
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Błaszczak, Tomasz | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Pivoras, Saulius | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Į valstybių / visuomenių santykio su jūra klausimą ši disertacija žvelgia kaip į konstruojamą kultūrinį reiškinį, nacionalizmo epochoje pasireiškusį todėl, kad jūros reikšmės supratimą tuo metu imta siekti perteikti ir diegti masinėms visuomenėms. Su tuo susijusioje vadinamojoje jūrinėje propagandoje galima rasti nemažai istorinių argumentų. Todėl ši disertacija grįsta prielaida, kad svarbų vaidmenį modernybės visuomenių „artinimo prie jūros“ procesuose vaidina tautinių istoriografijų atstovai. Prielaida tikrinama analizuojant keturias nacionalizmo epochos tautines kultūras (latvių, lietuvių, lenkų, vokiečių), fokusuojantis į vieną iš šių tautinių kultūrų dedamųjų – minėtoje epochoje plėtotus tautinius istorinius pasakojimus. Lyginant tarpusavyje keturis atvejus, disertacijoje tiriami šiuose pasakojimuose identifikuoti jūrinės istorijos motyvai bei aptariama šių motyvų sklaida keturiose tautinėse kultūrose ir jų politinė panauda. Taikydama istoriografijos istorijos ir idėjų istorijos tyrimo prieigas, disertacija siūlo naują paaiškinimą, kuo grindžiami teiginiai apie latvių, lietuvių, lenkų ir vokiečių visuomenių jūrines ar kontinentines tapatybes ir kokia šių teiginių kilmė.
This dissertation examines the relationship between states/societies and the sea as a constructed cultural phenomenon that emerged during the era of nationalism. It argues that this phenomenon arose from efforts to convey and instil an understanding of the sea’s significance within mass societies. Numerous historical arguments pertaining to this development are found in what is often referred to as maritime propaganda. Accordingly, the dissertation is based on the premise that representatives of national historiographies played a key role in the process of “bringing modern societies closer to the sea.” This assumption is explored through an analysis of four national cultures during the age of nationalism — Latvian, Lithuanian, Polish, and German — focusing specifically on one component of these cultures: the national historical narratives developed in that period. Through a comparison of these four cases, the dissertation primarily investigates the maritime historical motifs present in the narratives, and additionally considers their dissemination and political instrumentalisation within each national context. Drawing on approaches from the history of historiography and the history of ideas, the dissertation offers a new interpretation of the foundations and origins of claims regarding the maritime or continental identities of Latvian, Lithuanian, Polish, and German societies.