LT   |   EN      Mano KU   |   
Pasirinkite teksto dydį
Projektai

Sutvarkyta Danės senvagė virs Rytų sodu

2020-aisiais KU vykdė projektą „Danės senvagės pritaikymas rekreacijai“, finansuotą iš Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Kovą prasidėję projekto įgyvendinimo darbai, finišavo gruodį. Bendra projekto vertė – 56923,24 eurų, Klaipėdos savivaldybės skirta dalis – 55111,87 eurų.

Įgyvendinant projektą atliktas upės senvagės augalinio sluoksnio valymas, iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, suformuoti ir sutvirtinti krantai, suformuotas reljefas. Taip pat įrengti du mažosios architektūros elementai – mediniai tilteliai ir takai, sutvarkytoje teritorijoje pasodinti pirmieji augalai – sakuros, klevai, pušys.

Danės senvagės teritorija įeina į KU Botanikos sodo erdvę. Atlikti darbai Botanikos sodo kolektyvui leidžia pradėti kitą projektą – kurti čia suplanuotą rytietiškų augalų kolekciją, kurioje lankytojai galės atpažinti Japonijai, Kinijai, Korėjai ar Vietnamui būdingų sodų motyvus.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. A. Razbadauskas dėkoja Klaipėdos miesto savivaldybei už finansinę paramą, skirtą šiam projektui įgyvendinti. „Pradėjom kurti unikalią vietą Klaipėdai, kuri džiugins žmones daugelį metų. Ir didžioji vertybė yra tai, kad kuriame drauge – miestas ir Universiteto bendruomenė“,- sako KU vadovas.

„Džiaugiamės drauge su Klaipėdos universitetu dar viena sutvarkyta erdve šiais metais. Apsemta, nenaudojama Danės upės senvagės teritorija tapo rekreacine, pažintine, kur klaipėdiečiai galės prasmingai leisti laisvalaikį“,– projektą įvertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Dobranskis.

Įgyvendintu projektu, atrišusiu rankas plėtoti Rytų sodo kūrimo idėją, džiaugiasi ir KU Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė: „Klaipėdos universiteto Botanikos sode puoselėjamos trys kolekcijos: gėlininkystės, dendrologijos ir mūsų pasididžiavimas – vaistinių bei prieskoninių augalų kolekcija. Rytų sodas, planuojamas sutvarkytoje Danės upės senvagės teritorijoje – bus jau ketvirtoji mūsų kolekcija, tarsi ketvirtas metų laikas“.

KU Botanikos sodo kolektyvas net neabejoja, jog Rytų sodas bus mėgstamas lankytojų.

Dalia Grikšaitė
KU atstovė spaudai
Tel. 8 650 57577
El.p.: dalia.griksaite@ku.lt
www.ku.lt

2021-06-30

Klaipėdos universitetas įgyvendina projektą „Klaipėdos universiteto botanikos sodo infrastruktūros pritaikymas aplinkosauginiam švietimui“. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-APVA-V-017 priemonę „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“.

Projekto tikslas — pagerinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir informuotumą apie aplinką, įrengiant Klaipėdos universiteto botanikos sode infrastruktūrą, skatinančią visuomenės informavimą ir švietimą. Projekto metu planuojama įrengti modulinį pastatą visuomenės švietimo ir informavimo poreikiams užtikrinti, įrengti ekologiškus takus, aikšteles ir apšvietimo sistemą.

Esama infrastruktūra turi labai ribotą visuomenės informavimo potencialą, nes nėra specialių patalpų edukacinei ir švietėjiškai veikai, būtinų patogumų lankytojams, tokių kaip WC, pritaikytų žmonėms su negalia ir pandeminei situacijai. Naujas modulinis pastatas su atskira patalpa ir įranga edukacijoms praplės Klaipėdos universiteto botanikos sodo visuomenės informavimo apie aplinką galimybes, bus galima rengti seminarus, mokymus, edukacijas ištisus metus. Takai ir infrastruktūra nepritaikyti žmonėms su negalia, botanikos sodas nėra apšviestas tamsiuoju paros metu, kas riboja aplinkosauginės informacijos prieinamumą visuomenei. Tai ypač aktualu rudens-žiemos metu, kai pradeda anksčiau temti, o apšvietimo sistema prailgina lankymosi laiką.

Siekiant pateikti kuo daugiau informacijos lankytojams, numatomas Botanikos sodo ženklinimas: informaciniai bei interaktyvūs stendai, plakatai, lentelės, kolekcinių augalų žymėjimo etiketės. Edukaciniams užsiėmimas ir rekreaciniams poreikiams patenkinti numatoma pavėsinių įrengimas. Įrengus infrastruktūrą, Klaipėdos universiteto botanikos sode bus galima užtikrinti nuolatinį, nuo metų laikų sezoniškumo nepriklausantį, edukacijų, seminarų, parodų ir kitų švietėjiškų veiklų vykdymą, priimti daugiau lankytojų, norinčių dalyvauti švietėjiškose veiklose.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2021 m. birželio 28 d.

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. birželio 30 d.

Projektui įgyvendinti skirta iki 514 989,27 Eur. Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondas) lėšų.

Projekto vadovas, KU Paslaugų centro vyr. specialistė – Ana Timonina – Mickevičienė, tel. 8 46 39 89 84, el.paštas ana.timonina-mickeviciene@ku.lt.

Projektas „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“

Nr. 14PA-KL-19-1-08698-PR001

 

pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA“ veiklos srities „PARAMA PARODOMIESIEMS PROJEKTAMS IR INFORMAVIMO VEIKLAI“

 

 

 

Klaipėdos universiteto specialistai vykdo projektą „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“, kurio tikslas – skatinti ūkininkus atsakingai želdinti sodybas, kad  būtų saugoma ir tausojama biologinė įvairovė, išsaugomas krašto ir vietovės unikalumas ir tapatumas.

Lietuvos klimato sąlygomis, susiduriama su nemažai sunkumų: a) nepalankios žiemojimo sąlygos; b) netinkamos auginimo ir priežiūros (sodinimo laikas, dirvožemio reakcija ir savybės, šviesos, drėgmės režimas, mineralinis maitinimas, kova su ligomis ir kenkėjais) sąlygos. Todėl specialių tyrimų dėka galima atrinkti dekoratyvius ir naudingus želdinius, tinkamus auginti kaimo sodybose. Nepaprastai aktualu augalų sodinukus kaimo teritorijoms išauginti Lietuvoje ir taip stabdyti brangių, mažai tinkančių šios šalies klimato sąlygoms sodmenų importą. Tai taip pat gali tapti kaimo žmonių laisvalaikiu ir papildoma veikla.

Kad kaimų sodybų apželdinimas netaptu eklektišku ir nebūdingu lietuviškoms tradicijoms svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų: 1)želdyno tipo parinkimą; 2) vietovės įvertinimą; 3) augalų derinimą; 4) mažosios architektūros elementus. Siūlomi želdynų tipai: natūralistinis, konteinerinis (pakelta lysvė), alpinariumas (skandinaviško tipo).

Natūralistinio gėlyno tikslas – ne kopijuoti gamtą, o perteikti geriausias natūralaus kraštovaizdžio savybes: formą, tekstūrą ir spontanišką augalų harmoniją. Kuriamas kaip ištisa ekosistema, kaip natūralios pievos imitacija. Selekcininkai išveda augalus, panašius į laukinius,

tam tikras jų savybes paryškina, jie suvaldo laukinį augalą, išsaugodami jo išvaizdą, kartais net suteikdami augalui ryškesnių spalvų ir gausybę reikiamų savybių, kad jis galėtų darniai sugyventi su kitais augalais ribotoje erdvėje.

1 pav. Natūralistinio gėlyno fragmentas

Konteinerinis (pakelta lysvė) apželdinimas puikiai pritaikomas ir ūkiuose prie gyvenamųjų ar ūkinės veiklos (gamybinės patalpos, fermos, garažai ir pan.) pastatų. Ypač, jei juose auginami fitoremidiatiniai augalai: gruntą ar orą valantys (bobramuniai, svidrės, liucerna, eraičinai, kiečiai ir pan.). Ypač naudinga įsirengti, jei yra nederlingas dirvožemis. Pakeltos lysvės (konteiniariai) labai tinka ir vaistažolėms auginti (mėtoms, raudonėliams, bazilikams ir pan.).

 

2 pav. Pakeltos lysvės pavyzdys

Patogiausia skandinaviško stiliaus (alpinariumą) želdyną įrengti nelygaus reljefo vietovėje. Tokie alpinariumai atrodo natūraliausiai. Pasirinkus vietą alpinariumui, būtina įvertinti vietos aplinkos sąlygas. Šiam želdynui reikėtų sodinti žemaūges spygliuočių (pušų, eglių, kadagių, puskiparisių) veisles, šliaužiančias gluosnių rūšys. Alpinariumuose sodinami smulkūs svogūniniai, žemaūgiai visžaliai, kiliminiai augalai. Vienmečių augalų tinkančių alpinariumams mažai. Įprastos vienmetės gėlės stilistiškai nedera prie alpinariumo aplinkos. Jei sodinama, tai tik smulkiažiedės rūšys. Dažniausiai šie augalai savaime pasisėja.

Projekto vadovė – prof. dr. A. Klimienė

tel. +370 61640371; +37046398831 arba el. paštu botanikos.sodas@ku.lt

Klaipėdos universitetas įgyvendina projektą

„Aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios inovatyvios akvaponikos naudojimas“

Nr. 14PA-KL-19-1-08701-PR001

 

pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA“ veiklos srities „PARAMA PARODOMIESIEMS PROJEKTAMS IR INFORMAVIMO VEIKLAI“

 

VšĮ Klaipėdos universitetas įgyvendina projektą (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė, vykdytojai – prof. Ramutis Klimas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintautas Narvilas) „Aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios inovatyvios akvaponikos naudojimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Dešimtyje Lietuvos ūkininkų ir kitų kategorijų ūkiuose atliekamas eksperimentas, kurio tikslas pirmą kartą šalyje demonstruoti akvaponikos sistemos įrengimą ir veikimo procesą bei skatinti šio pažangaus metodo plėtrą.

Akvaponikos sistema – tai technologija ir procesas, kurio metu kartu auginamos žuvys ir augalai. Tai dviejų sistemų simbiozinis veikimas: augalai gyvena ir auga žuvų dėka, o žuvys – dalinai augalų dėka. Modelinė žuvų rūšis gali būti afrikinis ir europinis šamas, europinis ungurys, vaivorykštinis upėtakis, šalvis, rusiškasis ir sibirinis eršketas, paprastasis karpis. Modelinė augalų rūšis gali būti salotos, pomidorai, krapai, svogūnai, vaistiniai – prieskoniniai augalai.  Susidomėjimas akvaponikos sistemomis stebimas daugelyje pasaulio šalių. Ypač šios sistemos diegiamos ir plėtojamos Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje. Remiantis užsienio šalių patirtimi, ši technologinė sistema duoda tiek ekonominę, tiek ir aplinkosauginę naudą.

Akvaponikos sistema garantuoja dviejų vertingų ir kokybiškų maisto produktų (tam tikrų žuvų ir daržovių) gavybą vienoje, daug ploto nereikalaujančioje, vietoje. Ši sistema, priklausomai nuo įrengimo vietos, gali būti pritaikoma naudoti ištisus metus. Taikant šį metodą atkrenta dirvožemio dirbimo bei tręšimo problema. Jau nekalbant apie tvenkinius, reikia ženkliai mažiau vandens. Akvaponikos sistemoje augalų šaknų išvalytas vanduo nuo azotinių junginių grįžta vėl į žuvų auginimo baseiną, reikia tik papildyti nedidelį jo nugaravusį kiekį. Tokiu būdu tausojami vandens resursai, didžioji dalis azotinių junginių nepatenka į aplinką. Nereikia augalų papildomai tręšti, naudoti herbicidų. Žuvų ir daržovių auginimo procese naudojama tik elektros energija. Ypač šios sistemos naudingos ūkiams, turintiems nedaug žemės arba esantiems nederlingose bei saugomų teritorijų vietovėse. Galima jas naudoti ne tik kaime, bet ir mieste. Be jokios abejonės, tai aplinką tausojanti ir jos taršą mažinanti inovatyvi technologinė sistema, kuri iki šiol Lietuvoje nepraktikuojama. Todėl projekto tikslas – skatinti šalies ūkininkus bei kitų kategorijų ūkius diegti ir naudoti akvaponikos sistemą.

Projekto pradžia – 2020 m. IV ketvirtis

Projekto pabaiga – 2023 m. I ketvirtis.

Pagal parodomojo bandymo metodiką 10-yje šalies ūkių įrengiamos prototipinės akvaponikos sistemos (1 pav.). Ši sistema dažniausia įrengiama patalpoje ar šiltnamyje, bet gali būti ir lauke po pastoge – vietos specifika įvairi.  Tiesioginė (iš pačių demonstracinių ūkių) parodomojo bandymo rezultatų sklaida vyks dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose ir organizuotose lauko dienose. Šalies mastu platesniam suinteresuotų ūkių, dalyvių ratui rezultatų sklaida bus vykdoma organizuojant seminarus, baigiamąją konferenciją ir per media priemones. Lauko dienų, seminarų ir baigiamosios konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

1 pav. Žuvų ir augalų auginimo eksperimentinių sistemų sujungimas

 Dėl detalesnės informacijos teirautis tel. +370 61640371; +37046398831 arba el. paštu botanikos.sodas@ku.lt