Titulinis » Skyriai

Klaipėdos universiteto botanikos sodas įkurtas 1993 m., vaizdingame Danės upės slėnyje, buvusio dvaro parko teritorijoje, kaip dendrologinis parkas. Jo teritorijoje yra išlikę Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai. Nuo 2002 m., sodui suteiktas dendrologinio parko statusas.

KU Botanikos sodo misija – kaupti biologinę įvairovę, vykdyti edukacinę, švietėjišką ir mokslinę veiklas, siekiant išsaugoti gamtinį paveldą. Kasmet atliekami dekoratyvinių augalų fenologiniai stebėjimai, augalų ligų ir kenkėjų plitimo tyrimai, įvairūs augalų dekoratyvinių savybių tyrimai. Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas, palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis.

Svarbia Botanikos sodo veiklos dalimi tampa įvairios parodos, šventės, renginiai, edukacijos. Teikiamos konsultacijos augalų auginimo ir priežiūros klausimais. Nuolat organizuojamos ekskursijos: jų suorganizuojama maždaug po 100 per sezoną. Kasmet didėja lankytojų skaičius: nuo 1500 – 2000 metais, 5500 žmonių – 2008 metais iki beveik 20000 žmonių 2016 metais. Didžiausią lankytojų dalį sudaro pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviai.

KU Botanikos sodas intensyviai bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir Europos botanikos sodais augalų sėklų, sodinukų, mokslinės ir dalykinės informacijos mainų srityje. Kasmet išleidžiamas “Augalų sėklų katalogas“. Nuo 1996 metų KU Botanikos sodas yra Baltijos Botanikos sodų asociacijos narys, nuo 2003 metų – Botanic Gardens Conservation International (BGCI) narys, nuo 2006 metų – International Phenological Gardens (IPG) bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narys.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami 3 skyriuose: dendrologiniame (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių – aromatinių augalų, žolinių dekoratyviųjų augalų. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų bei Baltijos kopos augalų ekspozicijas.

KU Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 4000 taksonų augalų (2016-12-31 d. duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija. Vietovės ekologinių sąlygų dėka čia susiformavo įdomios, gausios rūšimis augalų bendrijos. Visoje Botanikos sodo teritorijoje natūraliai auga per 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai. Iš sumedėjusių augalų vyrauja paprastieji klevai, juodalksniai, baltalksniai, paprastosios ir vėlyvosios ievos, europiniai ožekšniai.

Tai taksonų skaičiumi gausiausias skyrius. Šiame skyriuje eksponuojama 1524 taksonų medžių ir krūmų (Pinophyta – 376 taksonų, Magnoliophyta – 1115 taksonų). Tai sudaro daugiau nei 50% visų Botanikos sode eksponuojamų augalų.

Pajūrio klimato sąlygomis puikiai adaptavosi augalai iš Azijos, Pietų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos. Pagal rūšių skaičių gausiausios šios šeimos: Cupressaceae, Pinaceae, Caprifoliaceae, Ericaceae, Berberidaceae, Oleaceae, Aceraceae.

Botanikos sodo pasididžiavimas – Lietuvoje rečiau sutinkamas Japonijos reliktinis medis dviskiautis ginkmedis (Ginklo biloba L.). Puošnumu žavi Weigela florida (Bunge) A. DC, Hydrangea macrophylla (Thunb. ex Murray) Ser., H. paniculata Siebold & Zucc., Catalpa speciosa (Warder ex Barney) Engelm, Lonicera caprifolium L., Cotinus coggygria Scop. ir kiti. Paminėtini ir šie, pažintine prasme itin vertingi, Lietuvos želdynuose kol kas rečiau aptinkami medžiai ir krūmai, savaime augantys Japonijoje bei Kinijoje: Alberto egzochorda (Exochorda Albertii Lindl.), japoninė kerija (Kerria japonica DC).

Klaipėdos Botanikos sode (2013 m.) auga 789 vnt. spygliuočių augalų (376 taksonai). Spygliuočių kolekcijoje didžioji dalis augalų svetimžemiai, sunkiai aklimatizuojasi. Vienas pagrindinių kriterijų, sąlygojančių jų atsparumą nepalankiems ekologiniams faktoriams – augalų geografinė kilmė ir introdukcinės vietovės klimatinės sąlygos. Introdukuoti augalai dažnai žūva dėl savo bioekologinių ypatybių, negalėdami augti mūsų klimato sąlygomis.

Spygliuočių kolekcijoje rūšių ir formų gausa išsiskiria:
•kadagio (Juniperus) gentis. Šios genties įdomesni ir retesni augalai:  Juniperus horizontalis Moench. f. Lime Glow (horizontaliojo kadagio ‘Lime Glow’ forma); Juniperus conferta Parl. f. Schlager (pakrantinio kadagio ‘Schlager’ forma); Juniperus rigida Siebold & Zucc. (šiurkštusis kadagys); Juniperus davurica (daūrinis kadagys).
•pušies (Pinus) gentis.  Šios genties retesni augalai:  Pinus schverinii Fitschen. f. Wiethorst (švarino pušies ‘Wiethorst’ forma); Pinus wallichiana (himalajinė pušis); Pinus ponderosa Dougl. ex. P. et C. Laws. (geltonoji pušis); Pinus sylvestris L. f. Hilside Cruper (paprastosios pušies ‘Hilside Cruper’ forma).
•eglės (Picea) gentis. Retesni genties atstovai: Picea koyamae Shiras. (japoninė eglė); Picea orientalis (L.) Link. f. Aurea (rytinės eglės ‘Aurea’ forma); Picea alcoquiana (Veitch ex Lindl.) Carr. (alkoko eglė); Picea retroflexsa Mast. (pumpurinė eglė).Spygliuočių augalų kolekcijoje adaptavosi itin retos augalų rūšys: Metasequoia glyptostroboides Hu & Cheng. (tikroji metasekvoja); : Metasequoia glyptostroboides Hu & Cheng. f. Golden Rush (tikrosios metasekvojos ‘Golden Rush’ forma); Cephalotaxus harringtonia (Knight ex J. Forbes) K. Koch. f. Fastigiata (japoninio cefalotakso ‘Fastigiata’ forma).

KU Botanikos sode auginama apie 58 sumedėjusių lapuočių augalų atstovų šeimos ir apie 950 taksonų. Apie 70% lapuočiams priklausančių augalų introdukuoti, savaime paplitę Rytų ir Vidurio Azijoje, Vidurio ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje.

Dendrologinėje kolekcijoje medžiai ir krūmai sodinami sistematiniu principu, formuojant architektūrines kompozicijas, derinant augalų lajų formas, spalvą, aukštį ir kitus požymius. Toks augalų išdėstymas pagyvina Botanikos sodo kraštovaizdžio rekreacinės aplinkos struktūrą. Nemaža dalis naujai įsigytų augalų sodinama alpinariume. Šį labai svarbų kraštovaizdžio elementą planuojama toliau puoselėti ir plėsti. Čia turėtų atsirasti nauji takeliai, vandens telkiniai ar fontanai.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode dekoratyviniai žoliniai augalai pradėti auginti nuo pat sodo įkūrimo 1993 m.  Pagrindinė skyriaus dalis sukaupta sėklų mainų su kitais botanikos sodais būdu. Taip pat nemažai jų parsivežta iš selekcininkų ir kolekcininkų, kitų botanikos sodų.

Gėlių ekspozicijos užima apie 80 arų plotą ir KU Botanikos sode tai antra pagal gausumą augalų kolekcija.

Žolinių dekoratyviųjų augalų skyrių sudaro daugiametės ir vienametės gėlės. Čia auga 1072 taksonai daugiamečių ir 50 rūšių vienamečių gėlių. Gėlynai ekspozicijose išdėstyti sistematiniu ir estetiniu principais.

Sodo lankytojai gali susipažinti su dekoratyviosiomis gėlių rūšimis, kilusiomis iš Pietų Europos, Azijos bei Amerikos. Sode puikiai adaptavosi Verbena bonariensis (patagoninė verbena), Physostegia virginiana (L.) Benth. (virgininis pūstatauris), Phytolacca americana L. (amerikinė filotaka), Incarvillea delavayi Bereau&Franch. (Delavajaus inkarvilėja) ir daugelis kitų.

Lankytojams taip pat siūloma apžiūrėti gausias dekoratyvinių augalų kolekcijas: astilbių (Astilbe Buch.-Ham. ex. D. Don); flioksų (Phlox L.), bijūnų (Paeonia L.), jurginų (Dahlia Cav.) – 63 veislės, vilkdalgių (Iris L.) – 55 taksonai, lelijų (Lilium L.) – 120 taksonų, viendienių (Hemerocallis L.) – 63 taksonai, tulpių (Tulipa L.) – 52 veislės.

Skyriuje gausumu taip pat išsiskiria ir melsvių (Hosta Tratt.) ekspozicija. Botanikos sode jų auga apie 30 rūšių ir formų augalų.

Skyriuje puoselėjamos ir gausinamos rožių bei svogūninių augalų ekspozicijos.

Rožės laikomos aristokratiškomis gėlėmis, simbolizuojančiomis aistrą, meilę. Tai nesuvaldomos, energingos viliokės. Nuo senų senovės rožės auginamos visame pasaulyje: dar prieš mūsų erą jos buvo plačiai paplitusios Pekino soduose. Romos imperijos laikais augintos kaip augalai, skirti parfumerijai. Europoje rožės pradėtos kolekcionuoti XIX a. pradžioje. Pirmąją rožių kolekciją surinko Napoleono žmona. Rožės – nesenstantys augalai.

Klaipėdos universiteto Botanikos sode rožynas pradėta kurti 2006 metais. Pirmosios 47 veislių rožės įsigytos iš privataus medelyno. Po to kolekcija buvo nuolat plėtojama. Šiuo metu (2014 m.) kolekcijoje puikuojasi 81 veislės rožės, o iš viso priskaičiuojama net 241 individas. Eksponuojamos keleto grupių rožės: arbatinės-hibridinės, floribundinės, parkinės, miniatiūrinės, angliškosios ir kt. Šis begalinis įvairovės sūkurys savo žiedais džiugina nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens. Ryškūs, kontrastingų spalvų žiedai itin išryškėja spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų fone.

Paminėtinos įdomesnės šių rožių grupių veislės, kurių žiedais galima grožėtis apsilankius Botanikos sode:

I. Arbatinės-hibridinės (aukštis 80-100 cm, dideli žiedai)
1.‘Angelique’ – raudonai oranžinės spalvos žiedai
2.‘Athena’ – baltos spalvos žiedai
3.‘Folklore’ – šviesiai raudonos spalvos žiedai
4.‘Freude’ – raudonos spalvos žiedai
5.‘Gloria Dei’ – geltonos spalvos žiedai
6.‘Grande Amore’ – raudonos spalvos žiedai
7.‘Lucky Piece’ – oranžinės spalvos žiedai
8.‘Mabella’ – geltonos spalvos žiedai
9.‘Mainzer Fastnacht’ – violetinės spalvos žiedai
10.‘Monica’ – oranžinės spalvos žiedai
11.‘Nicole’ – baltos spalvos žiedai
12.‘Kardinal’ – bordo spalvos žiedai

II. Floribundinės (aukštis 50-60 cm, smulkūs žiedai, sutelkti kekėse)
1.‘Marina’ – oranžinės spalvos žiedai
2.‘Samba’ – geltonai-raudonos spalvos žiedai
3.‘Toni Lander’ – oranžinės spalvos žiedai
4.‘Lilli Marlene’ – raudonos spalvos žiedai
5.‘Nina Weibull’ – raudonos spalvos žiedai
6.‘Fairy Queen’ – raudonos spalvos žiedai
7.‘Snow Ballet’ – baltos spalvos žiedai
8.‘Frezija’ – geltonos spalvos žiedai
9.‘Evelien’ – rausvos spalvos žiedai
10.‘Regensberg’ – rausvos spalvos žiedai
11.‘Chinatown’ – geltonos spalvos žiedai
12.‘Jazz’ – gelsvai rausvos spalvos žiedai
13.‘Lavegul’ – bordo spalvos žiedai
14.‘Europeana’ – raudonos spalvos žiedai
15.‘Sweet Dream’ – oranžinės spalvos žiedai
16.‘White Mediland’ – baltos spalvos žiedai

III. Parkinės (aukštis 100-150 cm)
1.‘Westerland’ – oranžinės spalvos žiedai
2.‘Concerto’ – rausvos spalvos žiedai
3.‘Ulmer Münster’ – raudonos spalvos žiedai
4.‘Rosika’ – rausvos spalvos žiedai
5.‘Westfalenpark’ – oranžinės spalvos žiedai
6.‘Lichtkönigin Lucia’ – geltonos spalvos žiedai
7.‘Bonica’ – rausvos spalvos žiedai
8.‘Loniser Odier’ – rausvos spalvos žiedai
9.‘Robusta’ – raudonos spalvos žiedai

IV. Angliškos (aukštis 80-150 cm, itin kvapnios)
1.‘Mrs. John Laing’ – rausvos spalvos žiedai
2.‘Graham Tomas’ – geltonos spalvos žiedai
3.‘Abraham Darby’ – alyvinės spalvos žiedai

V. Vijoklinės-laipiojančios  (aukštis – 120-250 cm)
1.‘Rosarium Uetersen’ – rausvos spalvos žiedai
2.‘Casino’ – baltos spalvos žiedai
3.‘Alocha’ – rausvos spalvos žiedai
4.‘Flamentauz’ – raudonos spalvos žiedai
5.‘Golden Showers’ – geltonos spalvos žiedai
6.‘Sympathie’ – raudonos spalvos žiedai
7.‘Heidelberg’ – raudonos spalvos žiedai

Šiame skyriuje eksponuojami 388 taksonai: 62 šeimos, 184 gentys, 303 rūšys ir 14 formų. Rūšių skaičiumi gausiausia notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeima. Šios šeimos atstovų- daugiausia vaistinės ir prieskoninės žolės – kolekcijoje yra apie 70 rūšių augalų. Notrelinių šeima lankytojus traukia savo kvapnumu – juose daug įvairių eterinių aliejų, suteikiantys šeimai būdingą išskirtinumą.

Skyriuje taip pat eksponuojami įprasti ir žinomi augalai: vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.), paprastasis (Artemisia vulgaris L.) ir kartusis (Artemisia absinthium L.) kiečiai, vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), rugiagėlė (Centaurea cyanus L.), įvairių rūšių takažolės, vingiorykštės bei vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.).Vaistinių – aromatinių augalų skyriaus centre mėtų (Mentha L.) genties atstovai. Iš viso gentyje yra apie 30 rūšių augalų, o KU Botanikos sodo kolekcijoje jų net 15 rūšių. Kai kurių mokslininkų teigimu tai viena gausiausių mėtų kolekcijų Lietuvoje. Kvapnumu traukia ir katžolių (Nepeta L.) gentis, kuriai priklauso daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Skyriuje eksponuojamos 8 katžolių rūšys. Notrelinių šeimą taip pat papildo įvairių rūšių ir formų kalpokės (Scutellaria), sukatžolės (Leonuri), monardos (Monarda), girmėtės (Calamintha), čiobreliai (Thymus L.), melisos (Melissa L.) bei kiti vaistažolių arbatoms naudojami augalai.

Skyriuje eksponuojami reti bei saugomi arba Lietuvoje savaime neaugantys vaistiniai augalai. Per 20% skyriuje kultivuojamų augalų kilę iš Pietų ir Vidurio Europos. Dar žiemai nesibaigus pražysta kaukazinis, dvokiantysis ir rausvažiedis eleborai (Helleborus orientalis Lam., H. foetidus L., H. purpurascens Waldst. et Kit.).

Ankstyvą pavasarį pražysta Vakarų Europoje bei Vidurinėje Azijoje savaime augantis pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.).

Kasmet žiedais džiugina iš Altajaus kalnų kilusi storalapė bergenija (Bergenia crassifolia (L.) Fritsch), Vidurio ir Pietų Europos savaiminio augalo – vaistinės skopolijos žiedai (Scopolia carniolica Jacq.). Taip pat šiame skyriuje auga iš Pietų Europos kilęs baltasis diktonas (Dictamnus alba L.). Skyrių praturtina stepių ir dykumų augalas – paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.), paprastasis ricinmedis (Ricinus communis L.). Taip pat iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą patekę prerijų augalai – siauralapė ir purpurinė ežiuolė (Echinacea angustifolia (L.) DC., E. purpurea (L.) Moench.).

Prieskoninių augalų lauką puošia krūminė perilė (Perilla frutescens L.). Lietuvoje tai naujas, vaistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, praturtinantis augalų rūšinę įvairovę, augalų praktinio pritaikymo galimybes. Kolekcijoje nemažai šalavijų (Salvia L.) genties atstovų, o populiariausias – vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.). Notrelinių šeimos prieskonių karalius – bazilikas (Ocimum L.). Kolekcijoje eksponuojami krūminiai bazilikai (Ocimum gratissimum), o kvapnumu pasižymi skirtingos dašio (Satureja L.), raudonėlio (Origanum L.) ir juozažolės (Hyssopus L.) rūšys.

Smagu basomis kojomis bristi per smėlį, bet ar dažnai susimąstome, kad pajūrio kopų augmenija išskirtinė? Jai lemta augti sudėtingomis streso sąlygomis. Augalai priversti prisitaikyti prie sausų, greitai įkaistančių ir skurdžių dirvožemių, dažnų oro permainų, stiprių vėjų, smėlio pustymo, druskingo vandens poveikio.

Klaipėdos universiteto botanikos sode Baltijos kopos augalų ekspozicija pradėta kurti 2013 metais. Vienas iš požymių, kuris išskiria pajūrio kopų augalus  iš kitų augalų – ilgos ir šakotos šaknys, pavyzdžiui muilinės gubojos (lot. Gypsophila paniculata L.) ar pajūrinės zundos (lot. Eryngium maritimum L.).  Jos beveik rankos storumo ir gali pasiekti giliau esančius vandens sluoksnius.

Muilinė guboja (lot. Gypsophila paniculata L.)
Pajūrinė zunda (lot. Eryngium maritimum L.)

Kitas, šiems augalams būdingas požymis – smulkūs lapai. Tokius lapus turi šilinis viržis (lot. Calluna vulgaris (L.) Hull), paprastasis čiobrelis (lot. Thymus serpyllum L.). Kai kurių augalų lapeliai susukti į vamzdelį, o žiotelės yra tik vienoje lapo pusėje – vamzdelio viduje – toks yra smiltyninis šepetukas (lot. Corynephorus canescens (L.) P. Beauv.).

Šilinis viržis (lot. Calluna vulgaris (L.) Hull)
Paprastasis čiobrelis (lot. Thymus serpyllum L.)

Taip pat kai kurie augalai, taupydami vandenį „kailinukus apsivelka“: jie būna apaugę pilkšvai žilais plaukeliais. Plaukeliai atspindi saulės spindulius ir lapai neįkaista. Šiuos „kailinukus“ turi dirvinis dobilas (lot. Trifolium arvense L.), vienagraižė kudlė (lot. Pilosella officinarum F.W.Schultz & Sch.Bip.), smiltyninis šlamutis (lot. Helichrysum arenarium (L.) Moench).

Dirvinis dobilas (lot. Trifolium arvense L.)
Baltijinė stoklė (lot. Cakile maritima Hyl. ex P.W. Ball)

Pajūrio kopose gausu ir sukulentų – augalų turinčių vandens saugyklas lapuose. Tokio pobūdžio saugyklas turi aitrusis šilokas (lot. Sedum acre), baltijinė stoklė (lot. Cakile maritima subsp. baltica (Jord. ex Rouy & Foucaud) Hyl. ex P.W. Ball).

Yra daug augalų, kurie įdomūs, pilni gudrybių, padedančių išlaikyti brangų vandenį.

Šiuo metu ekspozicijoje eksponuojami 44 rūšių pajūrio kopų buveinių augalai. Vyrauja užuomazginių pustomų, baltųjų ir pilkųjų kopų buveinėms būdingos rūšys.

Pajūrio kopų augalų kolekcija pavasarį 2015m.
PAJŪRIO AUGALŲ KOLEKCIJA VASARA 2016m.

Ekspoziciją sudaro 78 taksonų augalai. Auginami 13-os šeimų atstovai. Gausumu išsiskiria vėdrynų ( lot. Ranunculaceae) šeima, kurios raganės (lot. Clematis) gentyje yra 33 taksonai.

Žiupsnelis istorijos

Dabar labai sunku pasakyti, kada Lietuvoje atsirado ir kokie buvo pirmieji darželiai. Nemažai žinių gaunama iš liaudies dainų, tautosakos ar papročių aprašymų. Teigiama, kad Lietuvoje darželiai prie sodybų atsirado XV-XVI amžiuje, tačiau patikimų duomenų, kuriais galima būtų tai patvirtinti arba paneigti, nėra.
Paprastiems kaimų ir miestelių gyventojams įsigyti gražių gėlių nebuvo lengva. Iš pradžių tik vienuolynų, klebonijų ir dvarų parkuose, soduose, daržuose bei gėlynuose augintos gėlės, dekoratyviniai krūmai ir medžiai pamažu ėmė plisti po sodybas. Gyvų augalų ir sėklų žmonės dažniausiai gaudavo iš dvaruose dirbančių sodininkų, vėliau jų duodavo savo kaimynams ir draugams.
Labiausiai darželiai Lietuvoje išplito XIX amžiaus antroje pusėje ir iki amžiaus pabaigos jie tapo neatsiejama kiekvienos sodybos dalimi. Darželis buvo ne tik puošmena, bet atliko ir svarbią socialinę funkciją – pagal darželius žmonės susidarydavo nuomonę apie šeimininkus, ypatingai svarbus darželis buvo šeimos merginoms. Dabar tik nuošaliuose kaimuose galima pamatyti tradicinių darželių, kuriuose žydi senoviškos gėlės. Jų vietą užėmė vejos su nedideliais gėlynais ir pavieniui ar grupėmis susodintais žemaūgiais krūmais, atsirado alpinariumų ir kitokių tipų gėlynų. Žmonės ėmė žavėtis įvairiais egzotiškais augalais, o Lietuvos krašto etnografinio darželio augalai liko užmarštin. Siekdami lankytojams parodyti tradicinius pajūrio krašto etnografinius darželius, KU Botanikos sode įrengtas pajūrio krašto etnografinis darželis, su šiam kraštui būdingomis gėlių kompozicijomis.

Tradiciniai darželių augalai

2016 metų duomenimis KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje eksponuojami 14 šeimų augalų atstovai, o daugiausia jų – astrinių (Asteraceae) šeimos atstovai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių darželiuose auginamų augalų įvairovę, buvo augalų savybės. Dažniausiai auginti ne tik gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, tinka maistui pagardinti ar pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti.

Daug tradicinių darželio augalų vienodai vyrauja visuose Lietuvos regionuose kaip bene tradiciškiausias augalas lietuvių darželiuose yra rūta.  Botanikos sode eksponuojama žalioji rūta (Ruta graveolens L.). Šis augalas ne tik svarbus mūsų tradicijose, apeigose, bet ir vertinamas kaip vaistinis augalas.

Pajūrio krašte žmonės dažniausiai rinkdavosi daugiamečius tradicinius augalus. Botanikos sodo etnografiniame darželyje vyrauja daugiamečiai vaistiniai-prieskoniniai augalai: daugiametė saulutė (Bellis perennis L.), garbiniuotoji mėta (Mentha spicata L.), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis L.), vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium (L.) Sch. Bip.), vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.), vaistinis putoklis (Saponaria officinalis L.), vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis L.), paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum L.).

Etnografiniame darželyje dekoratyvumu pasižymi plunksnalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata L.). Rudbekijos buvo labai mėgstamos ir dažnai auginamos daugiametės gėlės, o jų populiarumą lėmė paprasta priežiūra ir puošnumas. Žiedais puošia ir trispalvė našlaitė (Viola tricolor L.). Trispalvės našlaitės – labai seniai liaudies medicinoje naudojami augalai.

Etnografinių darželių gėlės skirstomos į vienmetes, dvimetes ir daugiametes etnografines darželių gėles. Vienmetės etnografinės gėlės eksponuojamos KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje: didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.), kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus L.), dažinėmis savybėmis pasižyminti balzaminė sprigė (Impatiens balsamina L). Dvimečių etnografinių gėlių grupėje puošnumu ir žiedų įvairove išsiskiria aukštoji piliarožė (Althaea rosea L.), o daugiamečių gėlių grupėje – šluotelinis flioksas (Phlox paniculata L.) ir didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata Cav.).

Informacija atnaujinta: Tuesday October 31st, 2017