LT   |   EN      Mano KU   |   
Universitete surengta konferencija, Lietuvos socialinių darbuotojų dienai paminėti

Rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Šia proga KU Socialinio darbo katedra mokslininkus, studentus ir praktikus sukvietė į Mažąją aulą, kur jų profesinei šventei paminėti surengta konferencija. Į kvietimą atsiliepė apie 100 dalyvių iš Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos. Juos pasveikino laikinai einantis universiteto rektoriaus pareigas prof. A. Razbadauskas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. E. Acienė.

Pirmoji kalbėjo sveikatos apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio patarėja Kristina Paulikė. Ji pristatė aktualius ministerijos sprendimus, kurie susiję su socialinių darbuotojų gerove, palinkėjo drąsos – tiek atstovaujant silpniesiems, tiek įtvirtinant socialinio darbo profesiją.

Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, cituodama J. Marcinkevičių, pabrėžė, kad žmogaus didingumą lemia meilė. Socialiniai darbuotojai dalijasi meile ir rūpesčiu su kitais, tuo tarpu meilės iš valdžios institucijų sulaukia gerokai mažiau. Direktorė priminė skaudžias realijas – Klaipėdos miesto socialinių darbuotojų kovas dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Ji palinkėjo veikti kartu, siekiant užtikrinti visuomenės gerovę ir socialinių darbuotojų orumą.

Patarimais, kaip tą orumą „apčiuopti“ ir pažinti, dalijosi Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Akvilė Virbalienė. Savo pranešimu ji skatino net ir ydų užvaldytame asmenyje pamatyti žmogų, tik taip patys pajusime savo orumą.

Klaipėdos miesto tarybos narys ir Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis vaizdingai parengtame pranešime gilinosi į socialinių darbuotojų įvaizdžio klausimus. Jo nuomone, patys darbuotojai turi aktyviai dalyvauti savo ir profesijos įvaizdžio kūrimo procese, negalima to palikti tik žiniasklaidos atstovams.

KU doktorantas ir LR Seimo nario D. Kepenio padėjėjas Konstantinas Lotiukas kalbėjo apie ministerijos ir savivaldybės institucijų sąveiką. Jis pristatė skaičius, kurie susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimais, konkrečiai – su socialinių darbuotojų gerove, palygino juos su kitų savivaldybių sprendimais, deja, ne Klaipėdos naudai.

KU Socialinio darbo katedros docentė ir profesionali supervizorė Indrė Dirgėlienė užbaigė konferenciją dvasingu pranešimu apie socialinio darbuotojo pašaukimą, jo dvilypį – amžinąjį aukštąjį ir žemiškąjį – darbo pobūdį. Ji apibendrino socialinių darbuotojų supervizijų rezultatus, skatindama toliau bendradarbiauti ir įgyvendinti pokalbiuose gimusias idėjas.

Tikimės, kad socialinius darbuotojus iš visos Vakarų Lietuvos subūrusi konferencija suteikė jiems dvasinio įkvėpimo, padėjo bent trumpam pakilti virš kasdienių rūpesčių, pajusti profesinį orumą, įkvėpė drąsos ir tvirtybės. Juk socialinis darbas – kaip neišvaizdi ir iš pažiūros gležna smilga, giliai suleidusi šaknis, atlaikanti visas vėtras ir neleidžianti joms išnešioti kopų smilčių.