English version   Mano KU   Ieškoti tinklapyje
Telkiasi Vakarų Lietuvos regiono atstovai, susirūpinę Klaipėdos universiteto savarankiškumo išlaikymu

Telkiasi Vakarų Lietuvos regiono atstovai, susirūpinę Klaipėdos universiteto savarankiškumo išlaikymu

Šiuo metu sprendžiamas universitetų tinklo optimizavimo klausimas kaitina Lietuvos akademinę bendruomenę. Birželio 14 d. vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje deputatai įregistravo 11 naujų aukštojo mokslo reformos pasiūlymų. Iš daugelio jų taip ir neaišku, koks bus Klaipėdos universiteto likimas. Vakarų Lietuvos regiono politikos, verslo ir mokslo lyderiai birželio 20 d. pateiks oficialų raštą Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei, Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei, Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Rašte pabrėžiama Klaipėdos universiteto svarba Vakarų Lietuvos regionui ir prašoma pritarti Vyriausybės pateiktam aukštųjų mokyklų pertvarkos planui, kuriame numatyta, kad Klaipėdoje bus išlaikytas savarankiškas universitetas, besispecializuojantis jūros mokslų srityje.

Siekia išlaikyti savarankišką Klaipėdos universitetą

Oficialiame rašte primenamos XVII Vyriausybės programoje numatytos prioritetinės sritys – regionų vystymas ir mokslo pertvarka, nuo kurių priklauso tvari šalies ekonomikos raida, socialinės atskirties ir emigracijos mažinimas. Oficialiame rašte teigiama: „Deja, šiandien stebime ne regionų vystymą, bet sumaištį tarp akademinės visuomenės keliantį chaosą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos. Vadinamąjį aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą bandoma kurti valdžios kabinetuose Vilniuje, akademinėms bendruomenėms ir regionų savivaldoms paliekant tik stebėtojų vaidmenį.“

Pastebima, kad aukštojo mokslo pertvarkos dėmesio centre – valstybiniai universitetai, tuo tarpu kolegijos ir mokslo institutai į diskusijų lauką beveik neįtraukiami. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime kritiškai apžvelgė aukštojo mokslo pertvarkos problemas, jos teigimu, aukštojo mokslo reforma iš esmės nevyksta, o tai, kas siūloma, labiau primena nekilnojamojo turto dalybas. Pastarasis teiginys ypač tinka pajūrio rekreaciniam regionui. Oficialiame valdžios atstovams pateiktame rašte akcentuojama Klaipėdos universiteto svarba regionui: „Mus tikrai nuvylė paskutinioji universitetų „pertvarkos“ dėlionė, pagal kurią Klaipėdoje numatomas akademinis centras, pavaldus kuriam nors Vilniaus ar Kauno universitetui. Tokio plano įgyvendinimas turėtų neigiamų padarinių Klaipėdos regiono ir Žemaitijos kultūrinei, mokslinei bei technologinei raidai.“

Rašte, kuris skirtas Lietuvos Respublikos valdžios atstovams, pritariama, kad universitetams būtina kelti mokslo ir studijų kokybę. Tačiau tai turi būti daroma tikslingai telkiant intelektinius, kultūrinius ir finansinius išteklius, o ne chaotiškai griaunant ir skaldant akademinę bendruomenę: „Tenka tik apgailestauti, kad akademinės bendruomenės balsas taip ir neišgirstas, vis nepagrįstai akcentuojamos didelės administravimo išlaidos, kurios Klaipėdos universiteto biudžete 2016 metais tesudarė 8,6 proc.“ Klaipėdai, kaip svarbiam ekonominiam, kultūriniam ir infrastruktūriniam Vakarų Lietuvos centrui, tenka ypatingas vaidmuo formuojant darnų regiono ekonominį, kultūrinį ir socialinį visuomenės gyvenimą. Miestas be savarankiško universiteto šios misijos nepajėgtų įgyvendinti.

Kreipimąsi į Lietuvos valdžios atstovus dėl Klaipėdos universiteto vystymo perspektyvų pasirašė: Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Neringos miesto savivaldybės meras Darius Jasaitis, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Braukylienė, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis bei Laikinosios Vakarų Lietuvos regiono atstovų grupės „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“ pirmininkas, Seimo narys Algimantas Kirkutis.

Savarankiškas KU – Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vystymo siekis

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, komentuodamas pasikeitusią parlamentarų nuomonę dėl Klaipėdos universiteto savarankiškumo išlaikymo, apgailestavo, kad savo sprendimų motyvais politikai nelinkę dalintis: „Paskutinio Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo įregistruota daug įvairių siūlymų, kurių didžioji dalis – Klaipėdos universitetas, kaip kurio nors kito universiteto padalinys. Tikėtina, kad dar ir Vakarų Lietuvos deputatų grupė tars savo žodį“, – vylėsi KU rektorius.

„Universitetai apskritai yra reikšmingi, atsižvelgiant į jų paskirtį, misiją ir vertybes, nesvarbu, tai būtų Klaipėda, Vilnius, Kaunas ar Oksfordas. Vakarų Lietuvos regionui svarbu turėti savarankišką universitetą dėl Klaipėdos strateginio energetinio vaidmens ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vystymo. Patirtis rodo, kad įvairūs padaliniai ir filialai Lietuvoje yra daug mažiau gyvybingi dėl centralizuoto jų valdymo“, – savarankiško Klaipėdos universiteto svarbą komentavo E. Juzeliūnas.

KU rektoriui antrino ir Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas: „Universitetas yra viena iš tų uolų, ant kurių stovi Klaipėdos miestas, kuriuo požiūriu bežiūrėsime: akademiniu, ekonominiu, regiono patrauklumo ar stiprybės. Akademinė bendruomenė mieste yra vienas svarbiausių vystymosi aspektų, jeigu to nėra, regioną galime laikyti provincija.“

Klaipėdos rajono savivaldybės mero V. Dačkausko teigimu, Klaipėdos regionas be universiteto pasmerktas sunykti. Klaipėdos miestas, neturėdamas universiteto, liktų tik provincija, miestu be intelektinio potencialo: „Žmonės po studijų aukštosiose mokyklose grįžta į Klaipėdos rajoną. Jie kuria savo verslus, dirba savivaldybėje ir jos įstaigose, įvairiose privačiose įmonėse, žiniasklaidos priemonėse. Džiaugiamės Klaipėdos universiteto parengtais viešojo administravimo specialistais, socialiniais darbuotojais, visuomenės sveikatos specialistais, ekonomistais, pedagogais, menininkais ir žurnalistais.“

Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė J. Braukylienė taip pakomentavo situaciją: „Klaipėda yra toliausiai nuo sostinės nutolęs regionas. Tai vienas svarbiausių pramonės regionų ir Lietuvos vartai į pasaulį. Tai vienintelis Lietuvos uostas, kuriame sukuriama proporcingai didelė pridėtinė vertė valstybei. Čia veikiantis verslas visomis prasmėmis tik augs, tobulės, automatizuotis ir robotizuosis. Klaipėda siekia ekonominio proveržio, rengiama jo strategija, manau, kad be Klaipėdos universiteto šių darbų atlikti nepavyks.“

Oficialus raštas