LT   |   EN      Mano KU   |   
Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje įvertinti Baltijos jūros žuvų ištekliai
18-04-2019

2019 m. balandžio 8-15 d. Kopenhagoje vyko Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos* (TJTT) darbo grupės, skirtos įvertinti Baltijos jūros žuvų išteklius (WGBFAS) metinis susirinkimas. Darbo grupė teikia mokslines rekomendacijas dėl žuvų išteklių valdymo, kurie paplitę nuo Kategato iki Botnijos įlankos.

Šiai darbo grupei žuvų stebėjimo ir biologinius duomenis teikia visos Baltijos jūrą supančios šalys. Nuo 2018 m. liepos 1 d. už šių duomenų pateikimą Lietuvoje atsakinga tapo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija. Visi Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos pateikti duomenys atitiko duomenų kokybei keliamus reikalavimus, todėl buvo priimti ir panaudoti žuvų išteklių skaičiavimams. Lietuvos pateikti duomenys darbo grupėje panaudoti 4 Baltijos jūros žuvų išteklių įvertinimui:

  • rytinių menkių, žvejojamų 25–32 TJTT pakvadračiuose;
  • strimelių, žvejojamų 25–27, 28.2, 29, 32 TJTT pakvadračiuose;
  • šprotų, žvejojamų 22–32 TJTT pakvadračiuose;
  • upinių plekšnių, žvejojamų 26-28 TJTT pakvadračiuose

WGBFAS darbo grupės rezultatai bus perduoti TJTT Rekomendacijų ruošimo Baltijos jūrai grupei (ADGBS), kurios tikslas – pagal patvirtintą metodiką patikrinti ar ištekliai įvertinti pagal nustatytas taisykles, o rekomendacijos dėl žvejybos kvotų 2020 metams buvo pateiktos pagal nustatytus principus. Rekomendacijas dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje pagal kiekvieną žuvų išteklįų Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba paskelbs 2019 m. gegužės 29 d. Europos Komisija įvertinusi TJTT rekomendacijas dėl žuvų išteklių rugsėjo pradžioje Šalims narėms pateiks reglamento pasiūlymą, kuriuo bus nustatytos žvejybos galimybės Baltijos jūros šalims 2020 metams.

Detali informacija apie siūlomas žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020 m. iki tol, kol bus oficialiai paskelbta TJTT laikoma konfidencialia (be to, gali keistis po ADGBS susirinikimo), todėl teikiame tik bendresnę informaciją apie aktualius Lietuvai žuvų išteklius.

Informacija „bomba“: Baltijos plekšnė – nauja rūšis Baltijos jūroje.

Darbo grupei buvo pristatyta informacija apie naują žuvų rūšį Baltijos jūrai, kuri daugeliui dalyvių buvo nauja ir sukėlė didelį susidomėjimą. Buvo žinoma, kad upinės plekšnės Platichthys flesus turi dvi reprodukcines strategijas: atviroje jūroje neršiančios vandens storymėje plūduriuojančius ikrus ir priekrantės zonoje neršiančios demersalinius ikrus. Tokia upinių plekšnių reprodukcinė strategija buvo nustatyta tik Baltijos jūroje. Tačiau genetinės studijos patvirtino, kad priedugnio sluoksnyje neršiančios plekšnės Baltijos jūroje yra nauja rūšis  – Baltijos plekšnė Platichthys solemdali, pavadinta norvegų profesoriaus Per Solemdal garbei. Jo tyrimai padėjo pamatus šios rūšies identifikavimui. Ši rūšis nebuvo identifikuota anksčiau todėl, kad ji visiškai išoriškai identiška upinei plekšnei Platichthys flesus. Upinės plekšnės nuo Baltijos plekšnių gali būti atskirtos tik genetiniais metodais arba tiriant jų ikrus bei pienius. Baltijos plekšnė – jauna rūšis. Manoma, kad jai tik apie 7200 metu, todėl nėra išryškėjusių didesnių morfologinių ir morfometrinių skirtumų lyginant su upine plekšne. Baltijos plekšnė vienintelė endeminė Baltijos jūros žuvų rūšis ir viena iš dviejų endeminių rūšių Baltijos jūroje. Kita endeminė Baltijos jūros rūšis – rudadumblis Fucus radicans, kuriai, skaičiuojama yra, tik 400 metų.

*Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba yra tarpvyriausybinė jūrinio mokslo organizacija, kuri teikia nešališkus įrodymus visuomenei apie jūrų ir vandenynų būklę ir tvarų naudojimą. Organizacijos tikslas – skatinti ir dalintis moksliniu supratimu apie jūrų ekosistemas ir panaudoti turimas žinias, kad būtų pateiktos geriausios rekomendacijos, siekiant išsaugojimo, valdymo ir tvarumo tikslų. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba buvo įkurta 1902 m. Lietuva yra jauniausia ICES narė į organizaciją įstojusi 2006 m.

Info parengė j.m.d. Tomas Zolubas