fbpx Klaipėdos universitetas
LT   |   EN      Mano KU   |   
Sveikatos turizmas: prabanga ar būtinybė?
06-01-2020

Sausio 24 dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks tarptautinė turizmo paroda „Adventur 2020“. Jos metu įvyks ir turizmo forumas „Sveikatos turizmas: prabanga ar būtinybė?“, kurio metu pranešimus skaitys Europoje žinomi sveikatos turizmo ekspertai. Kvietimo tapti vienu iš šio forumo organizatorių sulaukė ir didelį turizmo ir rekreacijos akademinį bei mokslo potencialą ir patirtį sukaupęs Klaipėdos universitetas.

Diana Šaparnienė

„Sveikatos turizmo tematika, kuri šiemet pasirinkta parodoje, yra labai savalaikė bei sveikintina. Neabejoju, kad renginys sulauks ne tik sveikatos politikos formuotojų, įgyvendintojų, mokslo atstovų, bet ir plačiosios visuomenės dėmesio. Skaityti pranešimus pakvietėme Europoje gerai žinomus sveikatos turizmo ekspertus – dr. Laszlo Puczko, prof. dr. Raija Komppula, taip pat ir Klaipėdos universiteto atstovus, besidominčius sveikatos turizmo tematika.“, – apie vyksiantį forumą pasakojo Klaipėdos universiteto (KU) Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja prof. dr. Diana Šaparnienė.

Anot D. Šaparnienės, pastebima, jog poreikis rūpintis sveikata yra gerokai išaugęs, o sveika gyvensena bei geresnė gyvenimo kokybė yra aiškiai išreikštas visuomenės siekis. Pasaulinės tendencijos rodo, kad pastaruoju metu sveikatos turizmas auga itin ženkliai ir yra viena iš sėkmingiausių turizmo rūšių, todėl „Adventur 2020“ paroda bei jos kontekste organizuojamas sveikatos turizmo forumas yra reikšmingas žingsnis permąstant strateginius šalies turizmo prioritetus.

„Pats sveikatos turizmas yra viena iš seniausių turizmo rūšių – rašytiniuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kaip dar prieš 2000 metų keliautojai, spėjama – piligrimai, vardan sveikatos stiprinimo keliaudavo aplankydami įvarius miestus, kurie pasižymėdavo gamtiniais, gydomąją galią turinčiais, šaltiniais. Tačiau susidomėjimas sveikatos turizmu išaugo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Šiuo metu daugelis valstybių pasaulyje yra paskelbusios sveikatos turizmą prioritetine turizmo sritimi.“, – sakė D. Šaparnienė.

Anot pašnekovės, Lietuva taip pat turi nemažą potencialą vystyti sveikatos turizmą, kadangi šalyje yra senos kurortinio gydymo tradicijos, plačios gydomojo mineralinio vandens panaudojimo galimybės, o pastaruoju metu atrandami ir tokie gamtiniai ištekliai kaip geoterminis vanduo, purvo terapija, miškų terapija, vaistažolių terapija ir panašiai.

„Reikia pasidžiaugti tuo, kad Lietuvoje vis plačiau pradedame ne tik kalbėti, bet ir vystyti sveikatos turizmą. Tačiau tai vyksta ne taip sparčiai, kaip galėtų, turint tokius gamtinius bei rekreacinius išteklius ir jų pritaikymo galimybes. Akivaizdu, kad sveikatos turizmą, kuris apima sveikatingumo ir sveikatinimo turizmą, pirmiausia pradėjo ir vis aktyviau plėtoja verslas, siekdamas didinti turistų srautus šioje srityje bei generuoti pelną. Tačiau tikėtina, kad palaipsniui keisis ir valstybės požiūris bei sveikatos turizmas taps prioritetine turizmo sritimi Lietuvoje.“, – įžvalgomis dalinosi KU Rekreacijos ir turizmo katedros vedėja.

Anot specialistų, sveikatinimo ir sveikatingumo turizmas yra viena iš perspektyviausių turizmo srities nišų. Dėl vis greitesnio gyvenimo tempo, lydimo psichologinės įtampos, aukšto streso lygio darbe, visuomenės senėjimo, didėjančių sveikatos išlaidų, augančių gyventojų pajamų ir pažangių medicinos technologijų atsirado poreikis ir galimybės gyventi sveikesni gyvenimą bei išbandyti holistinius ar alternatyvius gydymo metodus.

Daumantas Bočkus

„Nuolat auganti sveikatos ir sveikatingumo paslaugų paklausa gali būti siejama ir su didėjančia tarša miestuose, skurdžia mityba bei nesveika gyvensena – alkoholio vartojimu ar net žmonių integravimo į darbą po ligos problemomis. Sveikatos turizmas yra svarbus ne tik turizmo industrijai, bet ir visai šalies ekonomikai. Viešbučiuose turistai vidutiniškai apsistoja kelioms dienoms, tuo tarpu sveikatingumo centruose vizito trukmė dažniausiai yra kelis kartus didesnė. Pastebima, kad sveikatingumo centruose turistai vidutiniškai išleidžia 130 procentų daugiau lėšų, nei kiti turistai. Sveikatos turizmo sektorius taip pat nėra priklausomas nuo metų laiko, todėl gali būti naudojamas sezoniškumo mažinimui, kuris pripažįstamas kaip viena didžiausių darnaus vystymosi problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.“, – pasakojo KU Rekreacijos ir turizmo katedros doktorantas, lekt. Daumantas Bočkus.

Pastebima, jog pastaruoju metu Lietuva yra labiau pozicionuojama kaip „Real is beautiful“, tai yra, pabrėžiant tikrą, nedirbtinį svetingumą, gamtos grožį ir ekologiją. Anot specialistų, būtent pozicionuojant šalies gamtos grožį ir jos išteklius, galima parodyti bei stiprinti unikalias sveikatos turizmo paslaugas.

„Lietuva turi konkurencinį pranašumą, lyginant su daugeliu kitų šalių. Ypač – kainos ir kokybės atžvilgiu. Kryptinga sveikatos turizmo politika, sudaranti palankias sąlygas sveikatos turizmo vartotojams gauti kokybiškas paslaugas, o verslui – efektyviai veikti minimizuojant apribojimus, gali ženkliai prisidėti prie šalies ekonominio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo plėtros, žmonių sveikatos ir gerovės.“, – pasakojo D. Šaparnienė.

„Svarbu aktyviai reglamentuoti ir sertifikuoti sveikatai naudingus gamtinius išteklius ir paslaugas teikiančius SPA centrus ar gydymo įstaigas, nes tai skatina kokybės kontrolę, didesnį konkurencinį pranašumą, kuria geresnį sveikatos turizmo prekės ženklo įvaizdį ir pasitikėjimą mūsų sveikatos turizmo paslaugomis bei produktais vartotojų tarpe.“, – KU rekreacijos ir turizmo katedros vedėjai antrino D. Bočkus.

Anot specialistų, sveikatos turizmo potencialas Lietuvoje yra labai didelis, tačiau galimybės jį plėtoti nėra tinkamai išnaudojamos.

„Lietuva turi itin gerų SPA centrų, kurortų, sanatorijų ir reabilitacijos centrų, kurie yra populiarūs tiek šalies gyventojų, tiek atvykstamojo turizmo atstovų tarpe. Turistai pageidauja ir paslaugų, kurios neatsiejamos nuo atsipalaidavimo, ieškoma kūno, proto dvasios ar streso valdymo programų. Vis tik, reikia konstatuoti, kad kol kas ne visi Lietuvos miestai ir miesteliai yra pasirengę turistams pasiūlyti sveikatos turizmo paslaugų, nors tam turi didžiulį potencialą. Manau, kad susivienijus mokslo, verslo ir valdžios institucijoms būtų galima gerokai sustiprinti sveikatos turizmo plėtrą Lietuvoje.“, –  į sveikatos turizmo perspektyvas žvelgė D. Šaparnienė.

„Labai norėtųsi pabrėžti ir Vakarų Lietuvoje glūdinčio geoterminio vandens panaudojimo galimybes, kurios sukuria didžiulį potencialą sveikatos turizmo plėtrai ir konkurencingumo didinimui tarptautiniu mastu. Mineralinio vandens ištekliai taip pat nėra pakankamai išnaudojami – sąlyginai labai mažas procentas SPA centrų jį naudoja savo baseinuose.“, – neišnaudotus išteklius vardino lekt. D. Bočkus.