Klaipėdos
universitetas
Seimas išreiškė paramą savarankiškam Klaipėdos universitetui

Seimas išreiškė paramą savarankiškam Klaipėdos universitetui

Įsibėgėjant Lietuvos aukštojo mokslo reformai, birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“, kuriam pritarta: už balsavo 78, prieš 3, susilaikė 27 parlamentarai. Klaipėdos universiteto, kaip atskiro universiteto, statuso išsaugojimą balsavimo metu parėmė net 82 parlamentarai. Pažymėtina, kad ir Vyriausybės sudarytos darbo grupės plane bei Vyriausybės Seimui pateiktame nutarimo projekte Klaipėdos universitetas buvo numatytas kaip atskira aukštoji mokykla su jūrine specializacija, taip atliepiant uosto ir viso Vakarų Lietuvos regiono poreikius. Todėl po to, kai birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime (kuris yra universiteto steigėjas) už atskiro universiteto uostamiestyje išsaugojimą balsavo dauguma Seimo narių, diskusijos dėl Klaipėdos universiteto statuso, kaip atskiros institucijos, turėtų būti baigtos. Nors vidiniai pokyčiai būtini ir bus vykdomi. Be to, remiantis minėtu Seimo nutarimu, iki 2017 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir universitetai turi pateikti planą, kaip bus reorganizuojamos, o Kaune ir Vilniuje sujungiamos aukštojo mokslo institucijos.

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdoje buvo kilęs didžiulis ažiotažas dėl pakeitimų projekte, kad Klaipėdos universitetas turėtų susijungti su kitomis aukštosiomis mokyklomis Kaune ar Vilniuje. Tam kategoriškai prieštaravo regiono merai, verslo atstovai, ryžtinga „ne“ tarė ir Universiteto bendruomenė. Didžiulį palaikymą ir paramą išreiškė Seimo nariai iš Vakarų Lietuvos, ypač iš Klaipėdos.

Plenarinio posėdžio metu, svarstant nutarimą, liberalas Simonas Gentvilas, cituodamas tarpukario intelektualą, teisininką prof. Mykolą Romerį, kad universiteto Klaipėdai negali būti per daug ir jis ten būtinas, pabrėžė: „Regionuose aukštojo mokslo po reformos turi būti daugiau, o ne mažiau.“ Kartu jis akcentavo būtinybę, kad Klaipėdos universitetas per artimiausią pusmetį parengtų ir pateiktų aiškų, konkretų planą, kaip ateityje vystysis, kokių dar imsis pokyčių mokslo ir studijų srityje. Parlamentaras priminė visų deklaruojamą regioninės politikos prioritetą.

Agnė Bilotaitė pasisakė dar kategoriškiau: „Klaipėda be universiteto – miestas be ateities.“ Todėl, jos nuomone, net hipotetinė užuomina apie tai, kad Klaipėdos universitetas galėtų tapti kitame mieste esančio universiteto filialu, visiškai nepriimtina.

Dėl Klaipėdos universiteto mokslinio potencialo ir svarbos neabejojo ir visos socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Butkevičius, kuris pabrėžė būtinybę Klaipėdos universitete tobulinti vadybą bei rinkodarą, nes būtent tai, o ne turinys (mokslo potencialas ir studijų kokybė), yra didžiausia problema. Universitetas turi didžiulį potencialą, ekspremjeras ilgai vardijo mokslo ir studijų kryptis, kuriose dirba tik Klaipėdos universitetas ir yra gyvybiškai svarbios uostui bei Vakarų Lietuvai, t. y. visai Lietuvai.

Paramą Klaipėdos universitetui viešų diskusijų metu išreiškė ir valstiečių-žaliųjų frakcijos nariai. Taigi universitetą Klaipėdoje palaikė skirtingų politinių partijų atstovai. Diskusijų metu Stasys Tumėnas priminė pasaulinio lygio semiotikos specialisto Algirdo Juliaus Greimo (kurio 100-ąsias gimimo metines Lietuva šiemet mini) išsakytą poziciją, kad aukštasis mokslas turi būti ne tik sostinėje ir laikinojoje sostinėje, bet ir regionuose. Jo nuomone, universitetų Lietuvoje daugoka, bet tik Vilniuje ir Kaune, o ne regionuose – ten jų mažai.

Šie sprendimai tikrai neliks neišgirsti Klaipėdos universitete: administracija ir visa akademinė bendruomenė laukdama 2017 m. įstojusių studentų (kurių tikisi ne mažiau kaip 2016 m., kai buvo priimta daugiau nei 2015 m. – taigi kritimas stabilizavosi) jau dabar aktyviai diskutuoja ir planuoja pokyčius, kurie sustiprins universitetą, padės išgryninti jo specializacijas, atskleisti turimas stiprybes, pašalinti trūkumus. Klaipėdos miestas, Universitetas ir Uostas – tai trys titanai, trys neatsiejami sistemos elementai, kurių bendrų pastangų sinergija užtikrins proveržį.

Po balsavimo konservatorius Kęstutis Masiulis piktinosi ir gėdino kai kuriuos savo kolegas, kurie liejo kritiką Lietuvos aukštajam mokslui, taip jį nepelnytai diskredituodami visuomenės akyse. Remdamasis savo stažuočių ir darbo Vokietijos, Austrijos bei kitų šalių universitetuose parlamentaras pabrėžė, kad užsienio universitetuose niekuo negeriau nei Lietuvoje, daug kur padėtis net blogesnė. Todėl nevalia klaidinti Lietuvos jaunimo.