Klaipėdos
universitetas
Radijo laida apie povandeninę archeologiją iš knygos „Mokslas ir menas Klaipėdos universitete 25+“

IV. Povandeninė archeologija: nuo nuskendusių laivų iki užlietų kraštovaizdžių

Povandeninės archeologijos tyrimai pradėti 1995–2003 m. KU mokslininkams kartu su Torunės universiteto (Lenkija) narais archeologais, beveik visiškai inventorizavus ir iš dalies ištyrus 300 metrų XVI a. datuojamo medinio tilto liekanas Platelių ežere.

Nuo 1999 m. KU mokslininkai pradėjo nuskendusių laivų tyrimus Baltijos jūroje. Šiuo metu patikrinti KU archeologų sudaryto „Lietuvos vandenyse nuskendusių ir sudužusių laivų registro“ duomenys apie 47 nuskendusius laivus. Didesnė jų dalis priklauso industrinei epochai – XX a., 13-a iš jų yra mediniai laivai, datuojami XVII–XIX a. KU mokslininkai atlieka sudėtingą sudužusių ir nuskendusių medinių laivų korpusų datavimą taikydami dendrochronologinį ir arheologinius lyginamuosius metodus, radinių laive analizę. Gerai išlikę senoviniai laivai padeda pažinti ne tik kultūros, bet ir laivų statybos tradicijas, nes iki XX a. laivų konstrukcijos dar nebuvo unifikuotos. Pagrindinis KU narų archeologų tikslas – nustatyti povandeninių radinių vertingąsias savybes ir pateikti dokumentaciją, foto ir vaizdo įrašus Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai, kuri sprendžia, kurį nuskendusį laivą įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Kita povandeninių tyrimų sritis – užlietų kraštovaizdžių tyrimas. Gerokai nukritus Baltijos jūros lygiui Joldijos jūros laikotarpiu jūros krantai buvo atsidūrę 15–50 km į vakarus nuo dabartinių. KU archeologai 24–29 m gylyje atrado reliktinio miško, augusio 9355–8391 m. prieš Kr., liekanų, buvusių nedidelių ežerėlių vietas. Nedideliuose vandens telkiniuose durpė formavosi ir vėlesniais laikais, 7045–6340 m. prieš Kr., dar kartą nukritus vandens lygiui. Povandeninių durpių klodų analizė atskleidė, kad to meto jūros pakrantėse buvo palankios sąlygos gyventi mezolito žmonių bendruomenėms. Apie 7612 ir 5831 metus pr. Kr. datuotų pavienių reliktinių medžių žinoma ir kitose vietose – 11 m gylyje ties Smiltyne ir 14,5 m gylyje ties Melnrage. Archeologai siekia aptikti tokias dabar jūros užlietas akmens amžiaus gyvenvietes ir jas ištirti.

Kviečiame pasiklausyti KU partnerių parengtos Klaipėdos miesto radijo RadijoGAMA sukurtos laidos, remiantis ketvirtąja knygos tema „Povandeninė archeologija: nuo nuskendusių laivų iki užlietų kraštovaizdžių“.

„Proto tonai 25+“ – teigiamų energijų laida su Klaipėdos universiteto mokslininkais.

Laidą rengia Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto radijo stotimi „RadijoGAMA“ 99 FM.
Dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.