Klaipėdos
universitetas
Radijo laida apie saugią laivybą ir integruotą kranto zonos valdymą iš knygos „Mokslas ir menas Klaipėdos universitete 25+“

XV. NUO LAIVYBOS IR UOSTO SAUGUMO IKI INTEGRUOTO KRANTO ZONOS VALDYMO

Laivybos ir uosto saugumo bei logistikos tyrimai kartu su Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimu ir KU įkūrimu įgijo naujas kryptis: tarptautinių Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų transporto koridorių bei logistikos grandinių valdymas, inovatyvių sprendimų paieška plėtojant uostų infrastruktūrą, logistikos procesų saugumo užtikrinimas. Atlikus „Maksimalių galimų konteinerių vežimo laivų laivybos ir gamtosaugos sąlygų iki LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių studiją, Klaipėdos uostas gali priimti vis didesnius laivus – „Panamax“ ir „Postpanamax“ konteinervežius, 2015 m. Klaipėdos uoste apsilankė net „Postpanamax Plus“ „MSC „ASTA“, kurio ilgis – 335 m. Atlikus „Galimų maksimalių parametrų laivų įplukdymo į Malkų įlanką tyrimus ir palyginamąją studiją“, į Malkų įlanką pradėti plukdyti „Panamax“ ir „Postpanamax“ tipo biriųjų krovinių vežimo laivai. Mokslininkų atliktų tyrimų (navigacinė dalis) pagrindu pradėtas uosto gilinimas iki 17 m.

KU mokslininkai dalyvavo tiriant SGD terminalo plėtrą. Atlikti laivybos sąlygų ir parametrų tyrimai, kurių pagrindu patvirtinta galimybė SGD tanklaiviams nuplaukti iki Kiaulės Nugaros salos. Sumodeliuota šiaurinė Klaipėdos uosto dalis, SGD laivo plaukimo trajektorija vidiniu kanalu ir kanalo parametrai, pučiant vėjui SW – 14 m/s, padėjo priimti galutinį sprendimą statyti SGD terminalą dabartinėje vietoje – prie Kiaulės Nugaros salos (prof. dr. V. Paulauskas).

Vadovaujami prof. habil. dr. V. Paulausko KU mokslininkai, pripažįstami visoje Europoje, dalyvavo plėtojant uostus ar jų dalis Latvijoje, Belgijoje, Olandijoje, Rumunijoje ir kt.

Augant Klaipėdos universitetui laivybos ir uosto saugumo tyrimai išplėtoti iki kranto zonos integruoto valdymo, siekiant socialinių ir ekonominių interesų bei gamtinių veiksnių, tokių kaip krantų erozija, darnos. Per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinta daugiau kaip 200 projektų, vykdant tikslinius verslo ir viešojo sektoriaus užsakymus. Aktualiausi iš jų: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano papildymas jūrinės teritorijos dalimi, vėjo elektrinių parkų, Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo, grunto šalinimo vietų optimizavimo projektai, ekstremalių situacijų sukeliamos rizikos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimai, Klaipėdos miesto, uosto, Būtingės naftos terminalo aplinkos stebėsenos darbai, kompleksiniai Pajūrio juostos ir Palangos paplūdimių atkūrimo tyrimai, tyrimai, susiję su SGD terminalo, jūra einančios elektros jungties „NordBalt“ statyba ir kt.

KU atliekami tyrimai apima platų ekosistemų valdymą ir modeliavimą, jūros geologijos, sedimentologijos, hidrologinius ir geocheminius procesus, sisteminį technologinių, socialinių ir ekonominių veiksnių vertinimą.

Klaipėdos universitetas yra parengęs specialistų ir turi licencijas atlikti žemės gelmių tyrimus, hidrografinius matavimus jūrų ir uostų akvatorijose, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Kokybiškai naujų jūros kranto zonos taikomųjų mokslų galimybių atsirado 2015 metais, užbaigus pirmąjį Jūrinio slėnio etapą, įsigijus mokslinių tyrimų laivą „Mintis“ ir naują mokslinių tyrimų įrangą.

Mokslinių tyrimų taikymo galimybės: laivybos sąlygų ir parametrų, uosto plėtros ir saugumo, logistikos grandinių tyrimai, teritorijų bendrųjų planų rengimas, rizikos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, aplinkos stebėsena, ekosistemų valdymo ir modeliavimo tyrimai, sisteminis technologinių, socialinių ir ekonominių veiksnių vertinimas.