Klaipėdos
universitetas
Radijo laida apie laivų projektavimą iš knygos „Mokslas ir menas Klaipėdos universitete 25+“

XVI. NUO TRADICINIO LAIVŲ PROJEKTAVIMO IKI VIRTUALIOS LAIVO HIDRODINAMIKOS

Pradedant laivo vizija, projektavimas apima statybos, naudojimo, utilizavimo ir perdirbimo etapus. Būsimas laivas turi optimaliai tenkinti visus jam keliamus, dažnai net prieštaringus reikalavimus, todėl projektavimo procesas visada apima laivo įrangą ir sandarą, laivo korpuso konstrukciją ir statybinę mechaniką, laivo statiką ir hidrodinamiką, statybos technologiją ir kitas dedamąsias. Šiandien laivų projektavimas patobulėjo iš esmės. Dėl spartaus kompiuterinės technikos vystymosi tapo įmanomas laivo judėjimo modeliavimas skirtingomis aplinkos sąlygomis. Naudojant skaičiuojamosios skysčių dinamikos programinius paketus, nustatomas ir vizualizuojamas laivo aptekėjimo srautas, laivo sąveika su bangomis ir kiti aktualūs klausimai, kurių eksperimentinio sprendimo sąnaudos ir trukmė būtų nepalyginamai didesni.

Klaipėdos universiteto mokslininkai pasaulyje pripažintą FLOW3D programą naudoja tiek moksliniuose tyrimuose, optimizuodami laivų eksploatacines savybes, tiek mokymo procese.

Autonominiai įrenginiai sparčiai tobulinami visame pasaulyje, jų kūrimas ir naudojimas skatinamas daugelio tarptautinių mokslinių programų (HORIZON 2020, BONUS, kt.). KU mokslininkai ir studentai suprojektavo ir pagamino autonominį katamaraną įvairioms stebėsenos užduotims atlikti: rinkti hidrografinius duomenis ir nustatyti aplinkos parametrus pagal užduotą programą. Šis įrenginys tapo KU mokslininkų, dalyvaujančių įvairiuose mokslinių tyrimų projektų konsorciumuose, vizitine kortele, kompetencijos įrodymu. Analogiško įrenginio taikymas numatytas tarptautinio projekto, kuris skirtas vidaus vandenų krovininio autonominio laivo saugumui užtikrinti, paraiškoje, pradėtas statyti naujas didesnis autonominis katamaranas darbui jūroje.

Siekiant mažinti klimato kaitą, būtina priimti kompleksinius sprendimus, kuriuos generuoja skirtingų sričių mokslininkai. Tvarios savaeigės tyrimų laboratorijos, pritaikytos plaukioti vidaus vandenyse, projektas susiejo laivų projektavimo, jūrinės energetikos, jūrų chemijos ir ekologijos mokslininkų žinias ir patirtį.

Laboratorijoje bus atliekami mezokosmuose esamų eksperimentinių organizmų (virioplanktono, bakterioplanktono, fitoplanktono, zooplanktono, ichtioplanktono) kiekybinių ir kokybinių rodiklių kaitos stebėjimai realiu laiku. Numatyta įranga skirta greitiems gausumo, morfologiniams ar fiziologiniams tiriamų organizmų pokyčiams įvertinti. Be to, mezokosmuose bus nustatoma biogenų koncentracija ir jų kaita. Laboratorijos kompiuteriu būtų valdoma mezokosmų temperatūra ir apšviestumas, kiti parametrai. Energija, gauta iš projektuojamų vėjo generatorių ir saulės baterijų, pakrautų akumuliatorius. Elektriniams varytuvams energiją tiektų ir atsarginiai generatoriai, dirbantys biokuru arba SGD.

Ši laboratorija kol kas nepastatyta, laukiame investuotojų, žvalgomės tinkamų mokslinės infrastruktūros kvietimų teikti projektų paraiškas.

Mokslinių tyrimų taikymo galimybės: jūrinių laivų korpuso formos optimizavimo sprendimai, laivo jūrinių savybių ir hidroaeromechanikos problemų tyrimai, laivų saugios ir efektyvios eksploatacijos suderinamumas, šiuolaikinių laivų koncepcijų kūrimas ir plūdriųjų įrenginių kūrimas.