Klaipėdos
universitetas
Radijo laida apie aplinkosaugą ir žaliosios laivybos iššūkius iš knygos „Mokslas ir menas Klaipėdos universitete 25+“

XVIII. NUO APLINKOSAUGOS IKI ŽALIOSIOS LAIVYBOS IŠŠŪKIŲ SPRENDIMŲ

Siekdami spręsti technologijų poveikio jūrinei aplinkai problemą, KU mokslininkai atlieka aplinkos taršos iš laivų, jos poveikio jūrinei aplinkai tyrimus, ieško šio poveikio mažinimo priemonių. KU mokslininkų veiklos specifika – alternatyvaus jūrinio kuro gamybos technologinių principų kūrimas, balastinių vandenų iš laivų valymo technologijų tobulinimas, alternatyviųjų degalų fizinių, cheminių ir eksploatacinių savybių tyrimas. Daugelis alternatyviųjų degalų savo fizinėmis, cheminėmis ir eksploatacinėmis savybėmis labai skiriasi nuo tradicinių degalų, siekiant juos praktiškai pritaikyti, reikia keisti transporto priemonių variklių technines charakteristikas. Be to, jų fizinės-cheminės savybės turi atitikti galiojančių standartų reikalavimus, o motorinės savybės – gerokai sumažinti oro aplinkos taršą ir pagerinti variklių energijos naudojimo efektyvumo rodiklius. KU mokslininkai vykdo ne tik aktualius naujų degalų kūrimo tyrimus, bet ir atlieka poveikio jūrinei aplinkai vertinimą: Baltijos jūros ir jos uostų oro baseinų taršos iš laivų bei kitų jūrų transporto objektų stebėseną; oro ir vandens teršalų emisijos iš laivų į Baltijos jūros aplinką stebėseną; laivų energetinių įrenginių eksploatacinio režimo optimizavimą; laivų variklių išmetamųjų dujų valymo technologijų tyrimus; uždaro vandens ciklo sistemų panaudojimo laivuose galimybių ir technologijų tyrimus, remdamiesi „nulinės taršos Baltijos jūroje“ (ZEB) koncepcija. KU mokslininkų vykdomų tarptautinių mokslinių projektų (“Development of technology to manufacture biofuels using camelina sativa oil as new raw material base” ir kitų) rezultatai sudaro prielaidas siekti aukšto eksploatuojamo Lietuvos laivyno ir Lietuvoje projektuojamų bei gaminamų laivų „Clean Shipping Index“ aplinkos apsaugos bei energijos naudojimo efektyvumo indekso EEDI.

Tarša iš laivų kartais pasireiškia naftos ar kitų produktų išsiliejimu į jūrą ar uosto akvatoriją. Remiantis Helsinkio komisijos duomenimis, per metus Baltijos jūroje atliekama daugiau kaip 13 tūkst. reisų, gabenat naftą (vežama daugiau kaip 150 mln. t naftos). Pastaruoju metu KU mokslininkai pradėjo tirti, kaip panaudoti natūralius organinius sorbentus likviduojant naftos ir jos produktų išsiliejimus. Gamtiniai sorbentai – tai gyvūninės ar augalinės kilmės medžiagos (durpės, samanos, šiaudai, pjuvenos, vilna, medvilnė, žievė, žemės riešutų lukštai, ryžių luobelės, graikinių riešutų kevalai, bananų kamieno pluoštas ir kt.), naudojamos naftai ir jos produktams šalinti. Išsiliejimams likviduoti uosto akvatorijoje tiriami Lietuvoje išgaunami gamtiniai sorbentai ir jų mišiniai, atliekami Kuršių marių vandens fizikinių cheminių parametrų, sorbentų mišinių vandens sorbcinės gebos ir kiti tyrimai. KU mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad sorbentų mišinys šiaudai-durpės yra efektyvus, sugeria didelius tiek naftos (iki 60 %), tiek dyzelino (iki 69 %) kiekius. Toliau atliekami tyrimai, siekiant išanalizuoti, kaip padidinti gamtinių sorbentų naudojimo efektyvumą tinkamai juos komponuojant.

Mokslinių tyrimų taikymo galimybės: transporto priemonėse naudojamų degalų kokybės tyrimai; antros kartos jūrinio kuro gamybos ir komponavimo tyrimai.

„Proto tonai 25+“ – teigiamų energijų laida su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Laidą rengia Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto radijo stotimi „RadijoGAMA“ 99 FM. Dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.