Klaipėdos
universitetas
Pusšimtis užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos

Pusšimtis užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos

Jau šešioliktą kartą Klaipėdos universitete vykusioje Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijoje šiais metais lietuvių kalbos mokėsi penkiasdešimt užsieniečių iš 20 pasaulio šalių. Du trečdaliai dalyvių buvo iš Europos, trečdalis – iš kitų pasaulio šalių, penktadalis kursantų gyvena Lietuvoje. Mokytis seniausios indoeuropiečių kalbos į Klaipėdą žmonės atvyko net iš Australijos, Filipinų, Japonijos, Kanados ir Kinijos. Ketvirtadalis čia lankosi jau ne pirmą kartą.

Lietuvių kalbos mokymosi priežastys įvairios

„Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?“ – paklausėme Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos įkūrėjos bei vadovės lektorės Jūratės Derukaitės: „Besimokančiųjų tikslai įvairūs. Vieni turi mokslinių interesų – tai lingvistai, kultūrologai, istorikai. Kiti turi lietuviškų šaknų, todėl nori išmokti savo tėvų, senelių kalbą. Dar kiti gyvena Lietuvoje ir nori susikalbėti su vietiniais žmonėmis.“ Vadovė paminėjo keletą kursantų, kurių tikslai jai pasirodė išskirtiniai: dėstytojas iš Filipinų, sužinojęs, kad lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų šeimoje, svarsto galimybę savo universitete Filipinuose pradėti dėstyti lietuvių kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką, galbūt netgi įsteigti Baltijos studijas. Studentė iš Vietnamo norėtų puoselėti kultūrinius mainus, rengti bendrus projektus, kad Vietname žmonės daugiau sužinotų apie Lietuvos kultūrą, o Lietuvoje – apie Vietnamą. Vokietis žurnalistas renka įdomią medžiagą apie Lietuvą, jau yra išleidęs leidinį „Litauen“ su nuotraukomis ir tekstais. Keturios merginos atvyko iš Kinijos, Pekino universiteto, kuriame dvi iš jų studijuoja lituanistiką.

Pasak J. Derukaitės, daugelis kursantų yra užsieniečiai, konkurso tvarka gavę finansavimą iš Lietuvos valstybės – Švietimo mainų paramos fondo. Jie čia mokosi grupėse su kitais kursantais: „Mūsų kursai yra atviri visiems, pavyzdžiui, yra žmonių, kurių sutuoktiniai – lietuviai. Pastebima, kad kursuose daugėja atvykusiųjų iš Ukrainos, kurie apsigyvena Lietuvoje“, – pasakoja Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos vadovė. Yra kursantų, kurie į Klaipėdą mokytis lietuvių kalbos atvyksta ne pirmus metus. Štai studentas iš Italijos Flaviano Bertaina po šešerių metų jau laisvai kalba lietuviškai, šioje vasaros akademijoje jis dirbo organizatorių padėjėju ir ekskursijų gidu.

Užsieniečiai myli Klaipėdą

J. Derukaitės teigimu, darbas su žmonėmis iš skirtingų pasaulio kampelių yra įdomus ir dinamiškas: „Kultūriniai skirtumai egzistuoja, mes kartais skirtingai suvokiame tam tikrus dalykus, pvz., punktualumą. Nustebino kinų studentai, teigę, kad ekskursijų metu pirmą kartą gyvenime lankėsi tikrame miške. Merginos net glostė žolę.“ Akademijos vadovė pastebėjo, kad užsieniečiai, turėdami galimybę mokytis lietuvių kalbos ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mielai renkasi ir Klaipėdą. „Jiems smagu derinti mokslą su poilsiu, po paskaitų nuvažiuoti prie jūros. Kartais studentai, gavę stipendiją lankyti kursus, pvz., Vilniuje, prašo, kad jiems leistų studijuoti Klaipėdoje.“

J. Derukaitė kartu su kolegomis šiuos kursus pradėjo organizuoti 2002-aisiais: „Idėja gimė paprastai, tiesiog keli žmonės iš užsienio pasiteiravo, ar nėra tokių kalbos kursų vasarą, tada pagalvojau, kad reikia pamėginti ją įgyvendinti.“ Moteris pasakoja, kad Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos mėnuo yra ypatingas metas – be jokių išeiginių. „Dažnai juokauju, kad mes, vasaros kursų komanda, esame savo darbo fanatikai. Tai yra mylimas darbas, tad neskaičiuojame nei savo laiko, nei jėgų. Nuostabu, kai pas tave atvyksta visas pasaulis“, – pasakoja KU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos vadovė lektorė J. Derukaitė.

Lietuvių kalbos studentų įspūdžiai

Marina Dikareva iš Rusijos Lietuvoje lankėsi jau trečią kartą, tačiau Klaipėdoje – pirmą. Studentės teigimu, lietuvių kalba panaši į jos gimtąją rusų kalbą, todėl mokytis nesunku. „Tai ilga istorija, kodėl aš pradėjau mokytis lietuvių kalbos. Mano seneliai yra iš Rygos, man visada buvo artimos Baltijos šalys, šitas regionas. Pradėjau skaityti, domėtis lietuvių kalba, mitologija. O tada dėstytoja Maskvoje, baltistė, pasiūlė važiuoti į Lietuvą per „Erasmus“ mainų programą.“

Tetyana Gabelko kartu su vyru Klaipėdoje gyvena jau trejus metus. Jie kilę iš Ukrainos, Donecko, į Lietuvą atvyko kaip karo pabėgėliai. „Mums patinka Klaipėda, čia lengva, nes daugelis žmonių kalba ir rusiškai. Tačiau integruotis nebuvo paprasta, ypač susirasti darbą“, – pasakoja ukrainietė.

Klaipėdos universiteto kinų kalbos dėstytoja Su Hang Lietuvoje gyvena jau metus. „Tai buvo unikali galimybė atvykti į nežinomą šalį, į Klaipėdos universitetą, manau, kad man labai pasisekė“, – pasakoja Su Hang. Jos teigimu, gyvenimas Lietuvoje skiriasi nuo gyvenimo Kinijoje, Lietuvoje yra ramiau, atsiranda laiko pailsėti, patyrinėti ar net pamedituoti. „Manau, kad lietuviai ir kinai yra šiek tiek panašūs, mes esame romūs, santūrūs žmonės. Todėl Lietuvoje aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako KU kinų kalbos dėstytoja Su Hang, nusprendusi vasarą pasimokyti ir lietuvių kalbos.

Rasa Kabaila į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademiją atvyko iš Australijos. Medike dirbanti moteris turi lietuviškų šaknų: jos seneliai, būdami jauni, bėgo nuo karo ir atvyko į Australiją. „Mano tėtis moka šiek tiek lietuviškai, tačiau namie mes kalbame angliškai, nes taip yra lengviau“, – sako moteris, kuri Lietuvoje lankosi antrą kartą, pirmąkart ji KU lankė intensyvius lietuvių kalbos kursus, bet žiemą. „Dažnai juokauju, kad aš esu pusė australės, pusė lietuvės. Mes namuose švenčiame lietuviškas šventes – Kūčias, Kalėdas, Velykas. Be galo gera būti Lietuvoje“, – sako R. Kabaila. Australijoje ji yra aktyvi Lietuvių bendruomenės narė. „Tai, kad aš mokausi lietuvių kalbos, yra didžiausia dovana mano tėčiui ir seneliams“, – lietuviškai pasakoja australė R. Kabaila.