LT   |   EN      Mano KU   |   
Pasaulyje vis dažniau svarstomi sporto moralės klausimai: ar sportininkas vis dar pavyzdys kitiems?
14-11-2018

Lietuvos olimpinės akademijos iniciatyva Klaipėdos universitete vyko konferencija „Sportininkas kaip pavyzdys kitiems“. Jos metu diskutuota apie dopingo problemas, sportininkų elgesį bei jų gebėjimą būti pavyzdžiu.

Pasak Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidento Algirdo Raslano, šiuo metu pasaulyje aktyviausiai svarstomi sporto moralės klausimai. Dėl nesąžiningo sporto, teigiamų dopingo testų iškyla didelių problemų.

„Keldami klausimą ar sportininkas gali būti pavyzdys jaunimui, turime galvoti ne tik apie sėkmingą jo karjerą, bet ir apie tai kaip jis jos pasiekė. Kokiu žmogumi sportinės karjeros pabaigoje jis išliko: kuo verčiasi, kaip gyvena.

Tad būtent tai mes ir norime pateikti šios konferencijos metu Klaipėdos universiteto jaunimui. Norime kalbėti apie sėkmingus tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio pavyzdžius. Džiugu, kad konferencijoje dalyvauja tokie sportininkai kaip Arvydas Juozaitis, Ramūnas Navardauskas. Juos galime pateikti, kaip sportininkus pavyzdžius ir, džiugu, kad tokių Lietuvoje buvo daug: sportininkų, kurie kovoja ne dėl medalio, bet dėl moralinių vertybių ir savęs stiprinimo“, – kalbėjo Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentas Algirdas Raslanas.

Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros vedėja doc. dr. Asta Šarkauskienė džiaugėsi, jog sportininkai savo pasiekimais garsinantys šalį pasaulyje pasirenka studijas Klaipėdos universitete.

„Kaip tokius pavyzdžius galiu pateikti du garsius sportininkus, dviratininkus: Ramūną Navardauską ir Gediminą Bagdoną. Jie yra dviratininkai profesionalai, dalyvaujantys aukščiausio lygio varžybose. Ramūnas yra pasaulio čempionato trečios vietos laimėtojas, o praeitą savaitę šie sportininkai apsigynė baigiamuosius darbus Klaipėdos universitete.

Ramūnas Navardauskas apgynė magistro baigiamąjį darbą. Tai – puikus pavyzdys: žmogus ne tik sportuoja, bet ir yra išsilavinęs, planuoja savo ateitį, karjerą, ką jis veiks, baigęs sportinę karjerą“, – sakė Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros vedėja doc. dr. Asta Šarkauskienė.

Dviratininkas Ramūnas Navardauskas mano, jog pavyzdžiais turėtų būti ne tik sportininkai, mat jaunimui reikia įkvepiančių istorijų. Tačiau jaunam sportininkui būti pavyzdžiu – sudėtinga.

„Jauni žmonės nemoka būti pavyzdžiais, aš ir pats nemokėjau, bet dabar pribrendo tas laikas, kad pasielgti reikia taip, kaip reikia, o ne taip, kaip norisi. Treniruotėse, varžybose reikia parodyti pavyzdį jaunesniems.

Jeigu anksčiau būdavo, kad sakau: „ai, gal jau nebereikia, gal jau važiuokime namo“, dabar, kaip vyresnis sportininkams jaunesnius raginu: „o gal dar pravažiuokim, gal dar pasitreniruokim“. Suprantu, kodėl reikia rodyti jaunesniems sportininkams pavyzdį, nes kai pats buvau jaunas, tokių pavyzdžių reikėjo pačiam. Jais galiu įvardinti Tomą Vaitkų, Ignas Konovalovą.

Turėdamas pavyzdžius tu stebi, seki, kaip jie elgiasi, ką jie daro, kaip jie gyvena. Tuomet stengiesi kopijuoti, bandai pasiimti tai, kas geriausia ir pasiekti puikių rezultatų. Pavyzdys veikia kaip motyvacija. Nes norint būti geriausiu, seki kitus geriausius ir juos stengiesi pranokti. Ir jei pasiseka bent kiek prie jų priartėti, tuomet ir pats gali būti pavyzdžiu kietiems. Tad taip ta karuselė ir sukasi“, – apibendrino R. Navardauskas.

Po konferencijos pranešimų, studentai diskutavo apie sportininkų elgesį, dopingo problemas, apie tai, kad sportininkas turi siekti ne tik aukščiausių rezultatų, bet ir siekti išsilavinimo, gebėti gražiai elgtis bei kalbėti.

Studentams skirtos konferencijos metu pranešimą apie požiūrio į sportininką kaitą skaitė Ramunė Motiejūnaitė, Lietuvos olimpinės akademijos atstovė, Peloponeso universiteto doktorantė. Apie sportininko įvaizdžio formavimą ir trenerių vaidmenį šiame procese kalbėjo Diana Lobačevskė, Londono ir RIO olimpinių žaidynių dalyvė, maratono bėgikė. Dopingo problemas visuomenėje pristatė ir analizavo Rima Valentienė Lietuvos antidopingo agentūros atstovė.

Konferencijos metu buvo atidaryta ir garsi fotografo Gintauto Beržinsko paroda „Giro d‘Italia: Pergalės anatomija“.