LT   |   EN      Mano KU   |   
Naujos technologijos, naujas požiūris mokymuose „Centrinis šilumos tiekimas: efektyvūs šilumos paskirstymo tinklai“
01-04-2021

Klaipėdos universitetas š. m. kovo 25-26 d. organizavo nuotolinius mokymus „(CŠT): efektyvūs šilumos paskirstymo tinklai“, kurie yra tarptautinio ES Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Baltijos išmanusis turto valdymas (Baltic Smart Asset Management – BSAM)“ dalis.

Mokymų programa buvo skirta visiems besidomintiems centralizuoto šildymo sistemos problemomis ir jų sprendimo būdais. Tad renginys sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš šilumos tiekimo įmonių, bet ir kitų suinteresuotų institucijų, akademinės bendruomenės ir visuomenės. Pagrindinis dėmesys mokymuose buvo kreipiamas į šilumos tinklų ilgaamžiškumo, vandens paruošimo, nuotėkio aptikimo technologijų, avarijų prevencijos, CŠT valdymo ir skaitmenizavimo temas. Savo patirtimi šiose temose dalinosi 6 šalių 17 ekspertų iš Austrijos, Danijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos.

Anna Karlsson iš „Kalmar Energi“ (Švedijos) mokymus pradėjo supažindindama dalyvius su vietine energetikos sistema. Vamzdynų ilgaamžiškumo dalyje Vytautas Džiuvė iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įmonės pristatė pagrindinius veiksnius, galinčius turėti įtakos vamzdynų tarnavimo laikui. Klausytojai turėjo galimybę pagilinti savo žinias apie esamas Vilniaus šilumos tiekimo įmonės metodikas ir sužinoti apie įmonės ateities projektus. Alberto Vega iš Švedijos RISE tyrimų instituto pristatė mechaninių apkrovų poveikį šiluminiam centralizuoto šildymo vamzdžių nusidėvėjimui. Mokslininkas pristatė skirtingus parametrus, kurie gali turėti įtakos centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tarnavimo laikui. Profesorė Jolanta Janutėnienė iš Klaipėdos universiteto pateikė statistiką apie realų CŠT vamzdynų tarnavimo laiką, ilgalaikio dujotiekio eksploatavimo eksperimentinių tyrimų rezultatus. Sabina Szmigielska iš OPEC (Lenkijos) pasidalijo žiniomis apie iš anksto izoliuotų CŠT vamzdynų tikrąjį tarnavimo laiką Lenkijoje bei jį veikiančius veiksnius. Andreas Martsman iš PPR AB (Švedijos) dalinosi žiniomis apie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų relainingo (angl. relining) galimybes, kokio tipo vamzdžius galima kloti ir kokią naudą jie turi, palyginti su kasimo darbais. Taipogi atkreipė dėmesį į mažesnį anglies dvideginio pėdsaką. Paavo Persaud iš AB „Arne Jensen“ (Švedijos) pasidalino žiniomis apie prevencinę techninę priežiūrą, randant pažeistus vamzdynus prieš avariją. Christian Engel iš „Austroflex“ (Austrijos) apžvelgė tipinius CŠT plastikinius vamzdynus, pasidalino žiniomis apie technines taikymo galimybes ir apribojimus. Jis pateikė plastikinių vamzdynų CO2 ekvivalento apskaičiuotą šiltnamio efekto mažinimo poveikį. Richard Bremer iš QTF (Švedijos) pristatė dujų įtaką sistemos skysčiams, DH4 plėtrą, kodėl tai susidurs su tomis pačiomis problemomis, kaip ir komercinis turtas ir ką reikėtų daryti. Magnus Ohlsson iš Oresundskraft (Švedijos) pateikė kitokį situacijos vertinimą ir praktinį pavyzdį, kaip atrodo CŠT betono remontas. Patrik Stensbo iš „Termisk Systemteknik“ (Švedijos) pademonstravo 10 žingsnių taikant aero – termografiją CŠT. Maria Kalli iš „Vexve“ (Suomijos) pasidalino informacija apie naujos technologijos „iSENSE“ produktą, skirtą pulso matavimui aptinkant nuotėkius centralizuoto šildymo ir aušinimo vamzdynuose. Moa Dahlman kartu su Rouven Voss iš „CFO Energy Opticon“ (Švedijos) su klausytojais pasidalino skaitmeniniais sprendimais optimizuojant energijos gamybą. Christian Johansson iš NODA (Švedijos) pristatė  energijos duomenų transformavimo į informaciją vertę, kuri gali būti naudojama didinant poveikį verslui. Steen Schelle Jensen iš „Kamstrup A/S“ (Danijos) pademonstravo, kaip duomenys iš esamų išmaniųjų skaitiklių gali sukurti pagrįstus įrankius ir sprendimus, skirtus optimizuoti CŠT ir aušinimo tinklų veikimą bei priežiūrą. Maria Kalli iš „Vexve“ (Suomijos) pristatė naujas požemines technologijas, tokias kaip „iSENSE“ produktą, kuris palaiko energetinį CŠT naudingumą optimizuojant tinklus.

Diskusijos metu Hakan Knutsson iš „SweHeat & Coolling“ (Švedijos) apžvelgė mokymų temas. Jis akcentavo, jog mūsų šalims svarbu pasiekti daugiau nei 50% rinkos dalies šilumos sektoriuje, prailginti CŠT sistemų tarnavimo laiką ir efektyvumą, jas pertvarkant į žaliąją energiją, tokiu būdų dekarbonizuojant CŠT sistemą. Valdas Lukoševičius iš Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) pažymėjo mokymų metu pristatytų temų svarbą. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje pradedama rengti nauja dešimtmečio investicijų programa, kurioje išskiriami 3 prioritetai, tokie kaip atsinaujinančios energijos panaudojimo plėtra, energijos vartojimo efektyvumas ir skaitmeninimas. BSAM projekto lyderis prof. William Hogland iš Švedijos Linnaeus universiteto ir Klaipėdos universiteto grupės projekto vadovė prof. Olga Anne pasisakė už anglies dvideginio mažinimą CŠT sistemoje ir vietinių šilumos tinklų energijos perdavimo efektyvumą bei parametrų optimizavimą panaudojant šiaurės kaimynų patirtį.

Projekto tikslas – remiantis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis ir žinių perdavimo technologijomis išanalizuoti esamą situaciją ir parengti išmanųjį  centralizuoto šildymo tinklų turto valdymo modelį Baltijos jūros regione.

Daugiau informacijos ir dokumentų, susijusių su 2014–2020 metų Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programa galima rasti tinklalapyje www.southbaltic.eu, o informaciją apie projektą – www.lnu.se/en/bsam

Mokymai buvo organizuojami įgyvendinant tarptautinį projektą „Baltijos išmanusis turto valdymas (BSAM – Baltic Smart Asset Management)“, finansuojamą Europos Regioninės Plėtros fondo pagal 2014-2020 m. Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą.