Klaipėdos universitetas rudenį į studijų auditorijas sukvietė itin solidžią mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus lyderių grupę tam, kad mėlynoji ekonomika būtų ne kokia nors tolima vizija, o pažinta ir išstudijuota disciplina, kurios žiniomis remsis tolesnė krašto ekonominė raida bei stiprybės. Pirmojo „Blue Growth Leaders Academy“ (BGA) paskaitų ciklas artėja pabaigos link. Projektą, kuriame žiniomis su Klaipėdos regiono atstovais, dalijosi aukščiausio tarptautinio lygmens mėlynosios ekonomikos žinovai, ketinama tęsti ir taip toliau regione skleisti mėlynąją bangą. Viena iš akademijos klausytojų – dr. Rasa Viederytė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Ekonomikos katedros docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Interviu su mokslininke, laikinai vėl tapusia studente.
Kas jus, ekonomikos mokslų specialistę, mokslininkę atvedė į „Blue Growth Leaders Academy“ studento suolą?
Susirinkę į pirmąją įžanginę BGA paskaitą su kolegomis pirmiausiai ir aptarėme tą malonų pojūtį vėl sėsti į studijų suolą, turėti galimybę klausytis, konspektuoti, mokytis, sužinoti tai, kas jau yra žinoma užsienio specialistams. Atvirai pasakius, moksle dažnai dirbame kaip vienišiai, neturim nuolatinių komandų, tad kartais stokojame atsinaujinimo impulsų, naujų vėjų. Mane mėlynosios ekonomikos temos domina nuo pat mokslinės karjeros pradžios. Dar 2010 m. ėmiausi gilinti žinias ir analizuoti jūrinės klasterizacijos problemą, 2015 m. sėkmingai apgyniau disertaciją tema „Lietuvos jūrinio sektoriaus klasterizacijos prielaidų ekonominis vertinimas“ ir dabar gana aktyviai dalyvauju tarptautinių klasterių kūrime bei plėtroje kaip konsultantė ar patarėja, toliau tęsiu mokslinius tyrimus šioje srityje. Matau, kad čia galima dar daug ką nuveikti: ne tik aiškinti klasterio sampratą ir naudas, bet padėti įmonėms pasiruošti klasterio kūrimo procesui, įsivertinti įmonių plėtros poreikius, atlikti reikalingus namų darbus, kad klasterio startas būtų efektyvus. Kaip Europos Komisijos ekspertė, vertinu mėlynosios ekonomikos tematikos projektų paraiškas. Tad studento suolas ir galimybės atnaujinti, pagilinti ar pasikartoti žinias yra tiesiog puikūs ir labai mieli!
Mėlynoji ekonomika daugumai žmonių kol kas skamba paslaptingai? Kas už jos slepiasi?
Tiek mėlynoji ekonomika, tiek žalioji ekonomika – reikšminės spalvos, kuriomis viešajame sektoriuje ir mokslo pasaulyje ekonomiką pradėta „spalvinti“ dar 2011-2012 metais. Mėlynoji ekonomika iš esmės apima visą su vandenynais, jūromis ir pakrančių teritorijomis susijusią ekonominę veiklą ir jai priklauso įvairūs ekonominiai sektoriai – žuvininkystė, laivų statyba ir pakrančių turizmas, taip pat mėlynosios biotechnologijos ir atsinaujinančiosios energijos gamyba jūroje.
Tiek Klaipėdos miestas, tiek regionas savo strategijose yra pasirinkęs mėlynosios ekonomikos kryptį. Ką tai gali duoti mums, gyventojams, mokesčių mokėtojams, tiems, kurie visiškai nesusiję su jūrinės ekonomikos reikalais?
Dažnai ekonomikos studentams primenu klasika virtusį posakį: šalies ekonomika yra tiek stipri, kiek stipri silpniausia jos grandis. Mūsų regiono atveju jį reikėtų perfrazuoti maždaug taip: Klaipėdoje mėlynojo proveržio strategija bus tiek gyva ir turinti potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie kokybiško jos vystymo. Akademija ir sukurta tam, kad skatintų Klaipėdos regiono bendruomeniškumą ir tinklaveiką mėlynojo augimo srityje, kad burtų profesionalus, vienytų jų potencialą tam, kad regionui būtų pasiūlyta naujų proveržio idėjų, iniciatyvų ir projektų. Visiems mums labai įdomu ir vertinga pažinti kitus aukšto lygio profesionalus, dirbančius versle ar savivaldos institucijoje. Paradoksalu, bet Klaipėda iki šiol nepasižymėjo labai bendruomeniškais, ilgalaikiais tarpinstituciniais ryšiais. Tad šią KU ir partnerių iniciatyvą laikau labai pavykusia, sėkminga ir viltinga. Jau dabar matau, kad plečiasi akiratis, „grupiokai“ ima labiau bendradarbiauti tarpusavyje tiek keičiantis informacija, tiek bendradarbiavimo idėjomis ir kt. Tai ir yra gerovės valstybės kūrimas mūsų regione. Žingsnis po žingsnio. Šis procesas yra nuolatinis, tęstinis, reikalaujantis naujų idėjų, palankaus visuomenės požiūrio, įtraukus ir tvarus aplinkai, jo poveikį pajaus visa Klaipėdos bendruomenė. Net ir senos demokratijos šalyse gerovės kūrimo procesai nėra savaiminiai, juose dalyvauja ekspertai. O tam, kad jie turėtų kaip pasireikšti – turi būti tinkama aplinka ir laikas. Tą ir pasiūlė „Blue Growth Leaders Academy“, suburdama būsimuosius mėlynosios ekonomikos ekspertus regiono pažangai kurti.
Pasirinkimą paprastai nulemia sėkmės pavyzdžiai. Ką pasaulis laiko sėkmės pavyzdžiais mėlynosios ekonomikos srityje? Į ką mes lygiuojamės arba bent jau galėtume lygiuotis?
Mėlynosios ekonomikos pažangiomis šalimis galėtume vadinti Maltą, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Graikiją, Vokietiją, Italiją, Kroatiją. Malta yra viena iš penkių pirmaujančių ES valstybių narių, kurioje mėlynoji ekonomika sukuria didžiausią indėlį į šalies BVP – 4,7 proc. Maltos mėlynosios ekonomikos sektoriuje dirba apie 10 400 žmonių ir sukuriama 406 mln. EUR bendrosios pridėtinės vertės (BVP). Pavyzdžiui, Estijoje net 7 proc. šalies dirbančiųjų yra susitelkę šiame sektoriuje ir tai labai aukštas rodiklis. Penkios didžiausios šalys, turinčios didžiausios įtakos Europos Sąjungos mėlynajai ekonomikai yra: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Italija ir Prancūzija. Jungtinėje Karalystėje net trečdalis investicijų (apie 12,2 mlrd. Eur) nukeliauja į mėlynosios ekonomikos iniciatyvas – investuojama į naftos ir dujų pramonę, Belgija 2 mlrd. Eur investuoja į uostų ir su uostais susijusių veiklų plėtrą, o Ispanija, Italija ir Graikija labiau specializuojasi darbo jėgai imliuose sektoriuose: pakrančių turizme, bioištekliuose ir pan. Kiekviena šalis turi savo prioritetus ir savo kelią. Uostamiesčio prioritetai yra pateikti Mėlyno augimo proveržio strategijoje „Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030“. Jūrinės ekonomikos dalyje numatyti projektai, padedantys auginti pažangios jūrinės pramonės, logistikos bei turizmo sektorius. Nesakyčiau, kad mums reiktų į ką nors lygiuotis ar ką nors aklai kopijuoti. Visų šalių potencialas skirtingas, kitokia investicijų aplinka, darbo jėgos kaina, mokesčių sistema ir kt. Turėtume pažinti konkrečius sėkmės pavyzdžius, pasimokyti iš jų ir sėkmingas idėjas adaptuoti mūsų aplinkoje.
