LT   |   EN      Mano KU   |   
Maža biologinės invazijos rūšis, bet didelė grėsmė

Ar žinote, kaip vyksta biologinių rūšių invazija? Kaip gyvybės geba prisitaikyti ir kokią įtaką gali padaryti naujai aplinkai? Apie tai kalbamės su Lietuvos mokslo akademijos tikruoju nariu, Klaipėdos universiteto (KU) profesoriumi habilituotu mokslų daktaru Sergejumi Oleninu.

Biologinės invazijos – grėsmė ar privalumas?

Pirmasis Klaipėdos universitete pradėjęs biologijos okeanografijos tyrimus profesorius S. Oleninas studentams siekia perteikti šio mokslo įvairiapusiškumą: „Aš, kaip biologas, pradėjau tyrinėti biologinius aspektus: rūšių fiziologinę adaptaciją, jų prisitaikymą naujoje aplinkoje, poveikį kitai aplinkai, jų pernešimo būdus.“ Svarbu suprasti, kad biologinių invazijų problemą apima ne tik biologiniai, bet ir juridiniai, technologiniai, ekonominiai bei sociokultūriniai aspektai.

Lietuvos vandens telkiniuose didelių biologinių invazijų grėsmių kol kas nėra, tačiau su invazinėmis rūšimis vis dėlto susiduriama. Iš Juodosios jūros į Lenkiją, o iš ten – pas mus, į Lietuvą, patekusi žuvis juodažiotis grundalas (lot. Neogobius melanostomus) smarkiai išplito šalies vandenyse ir jau spėjo pridaryti žalos. „Grundalas mūsų vandenyse gerokai sumažino vandenį filtruojančių midijų populiaciją. Tai blogai, nes midijos – natūralus biologinis mūsų pakrantės filtras“, – teigė profesorius ir pridūrė, kad dėl to galėjo sumažėti Lietuvoje žiemojančių paukščių skaičius, nes jie minta grundalų pamėgtomis midijomis.

Biologinių invazijų rūšims patekus į naują aplinką ir pradėjus veistis, jų išnaikinti, ypač jūrinėje aplinkoje, neįmanoma. Tad pagrindinis biologinių invazijų valdymo principas – prevencija. Prof. habil. dr. S. Olenino nuomone, „reikia stengtis vengti nekontroliuojamo rūšių perkėlimo į naujas vietas, nes mes nežinome, kas bus, negalime prognozuoti, kaip rūšis elgsis naujoje vietovėje“. Tačiau, ką daryti, jeigu rūšis jau atsirado ir spėjo išplisti? Profesorius siūlo tai paversti privalumu: „Paprastai rūšis yra tokia gausi, kad ją galima naudoti ir pramoniniais tikslais. Palangos miesto valdžia atrado puikų būdą kovoti su grundalu – surengė turistinį renginį grundalines. Jeigu rūšis jau čia, reikia galvoti, kaip ją panaudoti.“

Klaipėdos universitetas – jūros biologijos srities lyderis

Pasak profesoriaus, per 26-ius universiteto gyvavimo metus, KU tapo jūros biologijos srities lyderiu Lietuvoje. „Mes apskaičiavome, kad mokslinių publikacijų jūros biologijos tema tarptautiniuose žurnaluose Klaipėdos universiteto mokslininkai publikuoja tiek pat, kiek Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras, Aleksandro Stulginskio ir Kauno technologijos universitetai kartu sudėjus. Tai akivaizdus lyderystės požymis, net jei tik vienoje mokslo srityje“, – mintimis dalijosi mokslininkas.

Vykstančios švietimo reformos kontekste profesorius akcentavo, kad KU turi aiškiai nusibrėžti veiklos gaires ir siekti vykdyti mokslinius tyrimus, kurie išskirtų jį iš kitų Lietuvos universitetų: „Mums reikia apsižvalgyti aplinkui ir vykdyti tai, ko reikia šiam regionui, ko negali daryti kiti universitetai. Turime daryti tai, kas mus išskiria iš kitų“, – kalbėjo KU profesorius S. Oleninas.

Tekstas: Aistė Stalmokaitė