Klaipėdos
universitetas
Lietuvos nacionalinio atlaso II tomas perduotas Klaipėdos universiteto bibliotekai
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bibliotekai perdavė antrąjį unikalaus leidinio – Lietuvos nacionalinio atlaso – tomą, skirtą šalies istorijai. Pirmą kartą per visą Lietuvos valstybingumo istoriją sukurtame leidinyje, pasitelkiant žemėlapius, pasakojama mūsų šalies raida nuo pirmųjų baltų kultūros užuomazgų iki sovietinės okupacijos pabaigos. Nacionalinis atlasas taip pat pasižymi ir savo netradiciniu dydžiu – tai beveik 4 kilogramus sveriantis spaudinys.

Lietuvos nacionalinio atlaso antrąjį tomą sudaro 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai šiam leidiniui pagal istorinius šaltinius, naudojantis naujausiomis kartografavimo technologijomis. Daugumą žemėlapių papildo išsamūs istoriniai tekstai apie vaizduojamą laikotarpį bei temą, vizualinę medžiagą papildo senosios fotografijos.

Pasak Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidento humanitarinių mokslų habilituoto daktaro Alvydo Nikžentaičio, nacionalinio atlaso antrasis tomas – tai unikalus kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. „Pagrindinis šio leidinio tikslas – Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje“, – apibendrina A. Nikžentaitis.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bibliotekai perdavė antrąjį unikalaus leidinio – Lietuvos nacionalinio atlaso – tomą, skirtą šalies istorijai. Pirmą kartą per visą Lietuvos valstybingumo istoriją sukurtame leidinyje, pasitelkiant žemėlapius, pasakojama mūsų šalies raida nuo pirmųjų baltų kultūros užuomazgų iki sovietinės okupacijos pabaigos. Nacionalinis atlasas taip pat pasižymi ir savo netradiciniu dydžiu – tai beveik 4 kilogramus sveriantis spaudinys.

Lietuvos nacionalinio atlaso antrąjį tomą sudaro 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis buvo sukurta specialiai šiam leidiniui pagal istorinius šaltinius, naudojantis naujausiomis kartografavimo technologijomis. Daugumą žemėlapių papildo išsamūs istoriniai tekstai apie vaizduojamą laikotarpį bei temą, vizualinę medžiagą papildo senosios fotografijos.

Pasak Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidento humanitarinių mokslų habilituoto daktaro Alvydo Nikžentaičio, nacionalinio atlaso antrasis tomas – tai unikalus kartografinis kūrinys, kuriame pirmą kartą išsamiai, o kartu gana glaustai pristatoma mūsų šalies istorinė raida. „Pagrindinis šio leidinio tikslas – Lietuvos ir pasaulio visuomenei vaizdžiai pateikti informaciją apie istorinius reiškinius ir procesus, vykusius lietuvių žemėse nuo seniausių iki naujausių laikų. Šalies istorija pateikiama plačiame kontekste, kad būtų lengviau suvokti lietuvių tautos kilmę, mūsų valstybės socialinę ir ekonominę raidą bei jos vietą ir indėlį visos Europos civilizacijos raidoje“, – apibendrina A. Nikžentaitis.

Kūrė jungtinė mokslininkų komanda

Lietuvos nacionalinio atlaso antrasis tomas parengtas NŽT užsakymu Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centrui bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais. Leidinį daugiau nei metus kūrė jungtinė kartografijos specialistų ir istorikų komanda, kuriai vadovavo profesorius, fizinių mokslų habilituotas daktaras Algimantas Česnulevičius. Pasak profesoriaus, tai pirmasis tokio masto projektas Lietuvoje, kai glaudžiai bendradarbiavo kartografai ir istorikai.

Nacionalinio atlaso išskirtinumą pabrėžia ir A. Nikžentaitis. Anot mokslininko, antrasis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas – tai ilgamečių tyrimų rezultatas. „Didžioji atlaso žemėlapių dalis – nauji išskirtiniai kūriniai, sudaryti naudojantis įvairiais archyviniais šaltiniais ir išsamiais pirminiais statistiniais duomenimis“,– teigia A.Nikžentaitis.

Nuo baltų iki sovietinės okupacijos

Lietuvos nacionalinio atlaso antrąjį tomą sudaro keturi skyriai, kuriuose atspindėti lietuvių tautos formavimosi, valstybės susidarymo, okupacijų ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos raidos etapai. Tomas baigiamas paskutinės sovietinės okupacijos laikotarpio pabaigos politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių reiškinių kartografiniu pavaizdavimu.

Svarbi šio istorinio tomo dalis – išsamus chronologinis įvykių, reiškinių ir procesų sąvadas, atskleidžiantis šalies istorinę raidą. Atlaso žemėlapiai, jų legendų paaiškinimai, chronologinių įvykių sąvadas atspindi evoliuciją, jungiančią politinius, socialinius, ekonominius, karinius, kultūrinius ir religinius vyksmus.

Pirmajame tomo skyriuje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (iki 1795 m.)“ aprašomas laikotarpis nuo baltų materialinės kultūros išplitimo iki baltiškame areale (IV tūkstantmetis prieš Kristų) iki Abiejų Tautų Respublikos (ATR) politinio žlugimo. Svarbiausios skyriaus žemėlapių temos susijusios su baltų arealo plėtra ir mažėjimu, centralizuotos valstybės susidarymu ir jos teritorine plėtra, Liublino unija, ATR karais su Maskva ir Švedija, politine krize XVIII amžiaus pabaigoje. Daug dėmesio skirta krikščionybės plitimui, religinių konfesijų atsiradimui ir raidai bei Lietuvos europinei integracijai.

Antrajame tomo skyriuje „Lietuva XIX amžiuje“ aptariamas laikotarpis nuo pirmosios Rusijos imperijos okupacijos iki Pirmojo pasaulinio karo išvakarių. Ypač svarbūs žemėlapiai, kuriuose pateikiami lietuvių tautos bandymai susigrąžinti politinę nepriklausomybę. Jie skirti napoleonmečiui bei 1830–1831 ir 1863–1864 metų sukilimams. Plačiai skyriuje nagrinėjama etninė Lietuvos gyventojų sudėtis XIX amžiaus pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Skyriuje pateikti žemėlapiai, kuriuose kartografuoti tautinio atgimimo procesai, prasidėję XX amžiaus pradžioje ir formavę savarankiškos tautos savimonę.

Trečiasis tomo skyrius skirtas tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpiui. Skyriuje pateikiami Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, vykę Lietuvos teritorijoje, tautinės valstybės kūrimas, jaunos valstybės kovos dėl išlikimo. Pirmą kartą išsamiai kartografiškai pateikiama tarpukario Lietuvos socialinė ir ūkio raida, žemės ūkio reforma ir jos padariniai, pramonės ir žemės ūkio plėtra, transporto ir ryšių infrastruktūra, vidaus ir užsienio prekyba, švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigų plėtra. Skyrius baigiamas šalies gynybos struktūros žemėlapiu, kuriame atspindėtas Lietuvos siekis išlikti nepriklausoma valstybe, gebančia savarankiškai gintis nuo interventų.

Ketvirtajame tomo skyriuje „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.)“ išsamiai nagrinėjama pirmoji sovietinė ir nacių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais, šalies gyventojų praradimai karo ir antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiais, gyventojų tautinės sudėties kaita pokaryje. Pirmą kartą išsamiai kartografuoti žemės nacionalizacijos ir žemės ūkio kolektyvizacijos procesai. Skyriaus žemėlapiuose nuodugniai pavaizduoti ūkio atstatymo procesai, pramonės ir žemės ūkio, transporto ir ryšių infrastruktūros bei kitų ūkio šakų plėtra. Iliustruojama visuomenės socialinė, kultūrinė ir švietimo sistemos raida, parodoma gyvenamųjų namų ir butų fondo, ikimokyklinių įstaigų, mokyklų, specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų, kultūros, sveikatos apsaugos ir rekreacijos įstaigų plėtra. Bendrajame šalies ekonominiame bei eksporto ir importo struktūros žemėlapiuose pavaizduotas šalies gamybos našumas ir tarptautiniai prekybos ryšiai.

Svarbi valstybės įvaizdžio dalis

Šalies nacionalinis atlasas – politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą simbolizuojantis išsamus enciklopedinio pobūdžio kartografinis kūrinys, kuriame objektyviai apibendrinami kartografuojamos valstybės gamtos ištekliai, ekonomika, socialiniai ir kultūriniai reiškiniai, švietimas, mokslas bei istorija. Nacionalinius atlasus turi visos išsivysčiusios ir savo valstybingumą bei nepriklausomybę puoselėjančios valstybės. Tai neatskiriama valstybės įvaizdžio dalis.

Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis.

2015 metų pradžioje buvo išleistas pirmasis Lietuvos nacionalinio atlaso tomas, kurį sudarė dvi dalys – „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ bei „Gamta ir kraštovaizdis“. Atlaso pirmame tome publikuojami 224 autoriniai teminiai žemėlapiai, pateikiama aprašomoji medžiaga, iliustracijos.

Su Lietuvos nacionaliniu atlasu galima susipažinti šešiose didžiausiose Lietuvos bibliotekose: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos universiteto bibliotekoje ir Šiaulių universiteto bibliotekoje.

Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių elektronines versijas galima peržiūrėti Lietuvos erdvinės informacijos portale.

Informaciją parengė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos