LT   |   EN      Mano KU   |   
ATNAUJINTA: KU studento laiškai iš Chersono
10-05-2022

Apie padėtį Rusijos pajėgų atakuotame ir galiausiai užimtame Ukrainos mieste pasakoja ten šiuo metu esantis KU Baltijos istorijos ir archeologijos instituto studentas. Jis – vienas iš 43 KU studijuojančių jaunuolių iš Ukrainos, karą stebintis ne iš toli, o būdamas savo gimtinėje.

Gegužės 7 d.

Nesu tikras dėl ryšio saugumo. Kad pasiklausoma skambučių, tą žinome, bet ar peržiūri interneto pranešimus, atviras klausimas. Vieni sako, jog srautas yra perimamas, kiti – jog saugus. Aš nustačiau VPN apsaugą savo įrenginiams, tad tikiuosi, jog jie apsaugoti.

Apie situaciją mieste. Manau, jog apie ją žinote iš naujienų pranešimų, nors mums atrodo, kad Chersono problemai skiriamas nepakankamas dėmesys. Sąžiningai pasakius, aš nematau, kad apie tai būtų daug kalbama.

Mieste praktiškai nėra veikiančių parduotuvių, išimtis – privatūs verslai. Prekyba – stichiška. Kas turi automobilius, gali važiuoti į Krymą ar kokiu nors būdu bandyti nukakti prekių iki Nikolajevo ar Odesos, nors aš abejoju, kad galima įvažiuoti į šiuos miestus. Tiksliai žinau, kad įvažiuoti į Chersoną ir išvažiuoti iš jo neleidžiama. Buvo atvejų, kad žmonės susisprogdino ant kelyje paliktų minų. Jeigu ir atsiranda tiekėjų, vietiniai „verslininkai“ iš jų tuoj superka prekes ir perparduoda 2-3 kartus brangiau. Nors maisto visiems lyg ir pakanka, tik kad jis brangus ir rusiškas.

Kiekvieną dieną mieste okupantai stato kontrolės postus, kuriuose pasirinktinai vyksta patikrinimai. Jie bando Chersoną kuo greičiau integruoti į rusiją, nors kol kas rublių mes dar nematėme. Ne taip seniai pakeisti meras, gubernatorius ir kt. Įspūdis toks, kad gyvename stebimi automato akies, visur iki ausų ginkluoti orkai, kabinamos rusiškos ir sovietinės vėliavos, aktyviai ruošiamasi gegužės 9-ai.

Nuo balandžio 30-osios buvo dingęs ryšys. Po kelių dienų atsirado, bet labai blogas, po to vėl dingo. Turbūt stengiasi mus atjungti nuo pasaulio ir prijungti prie rusiškų tinklų. O gal jau ir prijungė, niekas tiksliai to nežino.

Balandžio 27-ąją prisiminsiu visą gyvenimą: orkai nusprendė mus įbauginti – pradėjo miesto apšaudymą iš oro ir tų pačių raketų numušinėjimą danguje. Niekas nežinojo, kad sprogimai vyksta ore… Viskas, ką mes girdėjom, tai skrendančių užtaisų gausmą, po to kurtinančius sprogimo garsus. Atrodė, kad dabar jau mirsim. Manau, jog tai buvo tik dar viena psichologinio spaudimo priemonė, kad po to galėtų teigti, jog dėl visų mūsų bėdų kalta Ukraina ir jos ginkluotosios pajėgos.

Kažkaip va, taip jaučiuosi Džordžo Orvelo visatoje…

Gegužės 5 d.

Laba diena, tikiuosi, kad gausite šį pranešimą, nes jau savaitę Chersonas praktiškai neturi ryšio su pasauliu. Noriu jūsų paklausti apie studijas ir įsitikinti, jog viskas bus gerai. Jaudinuosi dėl egzaminų sesijos, ji turi greitai prasidėti, o aš nežinau, kaip man elgtis šioje situacijoje. Ačiū už supratingumą.

Kovo 8 d.

Sveiki, vakar jums nerašiau, nes visą dieną praleidau stovėdamas eilėje, kad nupirkčiau bent kokio maisto. Kaip visi čia mes suprantam, okupantai manė, kad lengvai susitvarkys su mūsų miestu, nes visi norim šlietis prie Rusijos. Pasirodė, kad viskas absoliučiai atvirkščiai.  Dabar jie nusprendė mūsų miestą išmarinti badu. Miestas vis dar gyvuoja blokados sąlygomis. Mūsų negali pasiekti jokia humanitarinė parama. Jų uždavinys, kiek suprantu, padaryti taip, kad žmonės pradėtų badauti ir priimtų iš Rusijos atvežtą pagalbą, o visa tai būtų panaudota propagandai ir taptų pagrindu skelbti „Chersono liaudies Respubliką“.

Prekybos centrų lentynos tuščios. Aš atsiunčiau jums fotografijas, kurias padariau anksčiau. Dabar prekybos centrai jau uždaryti, ant jų durų kabo lentelės „Nėra prekių“. Kitose nuotraukose – žmonių, atėjusiųjų prie duonos skirstymo punkto, eilės. Duoda po vieną batoną žmogui. Dar buvo dalijama po litrą pieno. Taip „Danon“ fabrikas išdalijo savo produkciją, nes ji būtų sugedusi. Tam, kad ką nors nusipirktum, reikia anksti keltis ir valandomis šaltyje stovėti eilėse (šiuo metu pas mus sninga).

Psichologinę įtampą kelia faktas, kad kiekviena ateinanti minutė gali būti paskutinė tavo gyvenime. Kaskart,  kai pasigirsta sprogimų, naikintuvų ir kiti karo garsai, tas nerimas tik stiprėja. Reikia nuolat galvoti, kaip pragyventi dar vieną dieną neišduodant savo tėvynės (Chersone veikia apie 10 psichologinio spaudimo grupių, kurios veikia taip, kad piliečių moralė silpnėtų ir būtume dar labiau pažeidžiami) ir būti pasirengus bėgti į slėptuves ar, nesant laiko, į vonios kambarį.

Kovo 4 d.

Ukrainos Vyriausybė suformavo 19 vilkikų koloną, kad į Chersoną nugabentų produktus ir medikamentus. Okupantai pasakė, jog jokio žaliojo koridoriaus nebus.

Dabar apie situaciją mieste. Ji, deja, pasikeitę į blogą, galbūt net į siaubingą pusę. Rusijos okupantai užėmė visus pagrindinius administracinius statinius. Jie užėmė netgi srities administracijos pastatą, tad logiška prielaida, kad okupuota visa krašto teritorija. Per Ukrainos TV žinių laidas neskelbiama, kad mes okupuoti. Tuo pat metu Rusijos Federacijos gynybos ministras skelbia, kad Chersonas visiškai užimtas. Meras ir srities vadovai sako, kad vėliavos vis dar ukrainietiškos, bet niekas nežino, kas vyksta miesto centre, nes kelią į jį okupantai užkirto. Niekas nežino, kokia vėliava plazda virš merijos.

Jie užėmė televizijos bokštą ir dabar transliuoja tik rusiškus kanalus ir jų propagandą. Jie platina “feikus”, kad Ukraina kapituliavo ir tikina, kad mus vaduoja. Jie atjungė mobilųjį ryšį, tad mes negalim su niekuo susisiekti. Gerai, kad yra internetas, bet ir jis jau varganai dirba – tikiuosi, kad ši žinutė jus pasieks.

Okupantai užminavo miestą. Tinkle matome video ir Ukrainos Vyriausybė perspėjo, jog Chersoną pradėjo minuoti. Visur ištempti laidai. Jų praktiškai nematyti. Jie daugiausiai prie svarbių pastatų, bet niekas nežino, prie kurių tiksliai. Kiekvienas išėjimas į gatvę gali tapti paskutiniu. Jeigu išeisi per komendanto valandą, tai 100 procentų garantija, kad tai bus paskutinis išėjimas iš namų.

Buvo pranešta apie 11 moterų išprievartavimo atvejų. Okupantai prievartauja mūsų moteris ir po to žudo. Iš oficialiame pranešime minimų 11 prievartavimo atvejų gyvos išliko tik 5 moterys. Niekas nežino, kiek tokių atvejų yra realiai. Nuolatinės naujienos apie tai, kad vėl ką nors nušovė ar susprogdino.

“Išvaduotojai” šiandien iš Krymo atgabeno šimtus persirengėlių, kurie stovės miesto centre su Rusijos vėliavomis ir prašys prijungti Chersoną prie Krymo autonominės Respublikos, sukuriant vadinamąją Chersono liaudies Respubliką. Netikėkite tuo! Mes, taikūs gyventojai, kol kas nieko negalim su šiuo mitingu padaryti – mus tiesiog nužudys.

Jie atvežė ir kelis sunkvežimius vadinamos „humanitarinės pagalbos“, bet nė vienas sveiko proto žmogus šio maisto valgyti nesiruošia.

Situacija dėl maisto baisi. Prekybos centrai dalija paskutinius dar turimus produktus nemokamai. Maisto praktiškai jau nėra, medikamentų – taip pat, jų neliko jau prieš kelias dienas. Žmonės, kuriems, pavyzdžiui, kasdien reikia insulino, jo gauti negali.

Situacija kritinė. Chersono klausimas aukščiausiu lygiu nesvarstomas. Mums niekas nepadeda, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nėra šalia, mieste – tuo labiau. Humanitarinių koridorių, apie kuriuos vakar kalbėta derybose, nėra. Todėl orkomis tikėti negalima. Nuolat girdime sprogimus ir šaudymus.

Prisegiau nuotrauką su eile prie paprastos duonos, kurią iškepė miesto duonos kepykla (nuotrauka, matyt, dėl interneto problemų mūsų nepasiekė).

Sunku šioje situacijoje įžvelgti viltį, kad padėtis gerės. Jėgų nėra, nuolatinė įtampa ir stresas veikia sveikatą.

Kovo 3 d.

Mes okupuoti. Ką tik miesto meras savo „Facebook“ paskyroje paskelbė: „Chersono gyventojams keliamos rusų kariškių sąlygos: 1. Į miestą galima išvažiuoti tik dienos metu; 2. Komendanto valanda nuo 20 val. iki 6 val., laikytis griežtai; 3. Į miestą įvažiuoja tik tos mašinos, kurios veža maistą, medikamentus ir pan.; 4. Leis dirbti komunalininkams, kad savo darbo vietas galėtų pasiekti duonos kepyklos, parduotuvių, vaistinių darbuotojai ir kt.; 5. Žmonės gatvėse gali vaikščioti tik po vieną, maksimaliai – po du. Kariškių neprovokuoti. Sustoti jiems  pareikalavus. Nekonfliktuoti; 6. Automobiliai, kurie leista važinėti mieste, turi važiuoti minimaliu greičiu, o vairuotojai turi būti pasiruošę bet kada parodyti, ką veža“. Meras pranešė: „Taip, vėliava virš miesto – Ukrainos. Ir kad ji tokia liktų, šių reikalavimų reikės laikytis. Nieko daugiau pasiūlyti negaliu“,- rašo meras Igoris Kolichajevas.

Kovo 2 d.

Sveiki, situacija Chersone pasibaisėtina. Šiąnakt Ukrainos gynybos ministras sakė, kad dažniausiai apšaudomi Charkovas, Mariupolis ir Chersonas. Vakarykštė diena buvo ypatingai sunki.

Meras mums sako tiesiai, kad miestas apsuptas, gyvename blokados sąlygomis – niekas negali įvažiuoti ar išvažiuoti. Okupantai užėmė svarbiausius miesto taškus, taip pat ir geležinkelio stotį. Nuolat vyksta susirėmimai, daug civilių kūnų. Dažniausiai tai tie žmonės, kurie nusprendė “padidvyriauti” ir bandė priešintis okupantams. Visiems buvo pasakyta sėdėti namie ir neiti laukan, bet kai kurie žmonės nusprendė nepaisyti to. Nors mums buvo sakoma, jog į taikius gyventojus nešaudys, bet Ukrainoje jau keli šimtai aukų.

Mokyklą, kurią lankiau, subombardavo vakar. Taip pat ir mūsų “Fabriką” (jūsų “Akropolio” analogas) sumaišė su purvu. Nuolat girdimi susirėmimų garsai, sprogimai ir šūviai.

Maisto mums pakaks dar kelioms dienoms. Tikiuosi, kad per jas situacija pasikeis.

Kovo 1 d.

Mūsų padėtis vis sunkėja. Ir bendrai, ir materialiai. Naktį prasidėjo Chersono šturmas, pradėjo bombarduoti gyvenamuosius namus. Okupantai jau yra mieste. Meras nurodė žmonėms neiti iš namų. Miestas apsuptas. Įvažiuoti į jį ar išvažiuoti negalima. Nuolat girdime šūvius ir sprogimus.

 (po pertraukos)

Šiandien buvau išėjęs iš namų, ieškojau maisto. Kadangi miestas okupuotas ir užblokuotas, jame trūksta maisto ir medikamentų. Keletą valandų klaidžiojau, kol per stebuklą radau vienintelę atidarytą parduotuvę. Dvi valandas stovėjau eilėje ir galėjau nusipirkti bent šiek tiek produktų labai užaukštintomis kainomis (tikiuosi, jog jos savininkas kada nors už tai atsakys). Niekas nežino, kiek laiko miestas bus blokuojamas. Meras šiandien kreipėsi į pasaulio žiniasklaidos priemones prašydamas pagalbos ir “žaliojo koridoriaus į miestą”, kad gyventojams būtų galima pristatyti maisto. Situacija baisi. Mums su mama maisto pakaks kelioms dienoms.

Ėjau pro savo mokyklą. Ant asfalto matosi tanko vikšrų pėdsakai. Matyti, kad jis buvo sustojęs tiesiai prieš mokyklą ir į ją tiesiog paleido šūvį… Atsiunčiau mokyklos nuotrauką, kurią padariau ten.

Mūsų mieste yra prekybos centras “Fabrikas”. Toks, kaip Klaipėdos “Akropolis”. Dabar jau negaliu sakyti, jog tai prekybos centras, nes jam – galas. Viduje viskas išdegę. Ir “Makdonaldas”, ir zoologijos sodas (kai kurie gyvūnai išsigelbėjo). Siunčiu nuotrauką, bet ji ne mano – būti ten buvo pavojinga.

Vasario 26 d.

Sveiki, Chersonas kol kas dar su Ukrainos vėliavomis. Chersono srityje dauguma mažų miestų ir kaimų jau užgrobti Rusijos pajėgų. Taikius žmones šaudo, jeigu jie bando išvykti. Sklinda žinios, kad rusų pajėgos vėl puola. Žmonės filmuoja, kaip rusų karinės technikos kolonos įvažiuoja į Chersoną per Antonovsko tiltą, kur vyko patys karščiausi susirėmimai. Dauguma mūsų pažįstamų žmonių nakvoja požeminėse slėptuvėse, nes aplink nuolat girdimi sprogimai ir šūviai. Mes su mama jau “sėdėjome” slėptuvėje.

Su maistu ir vandeniu problemų yra, bet jos nėra kritinės, jeigu greitai apeini daug parduotuvių. Pieno produktų ir duonos visai nėra.

Aš kol kas nežinau, ar galėsiu dalyvauti trečiadienio paskaitoje.

Jaučiu nuovargį dėl nuolatinės įtampos būsenos, nes bet kada gali įvykti kas tik nori. Baisu eiti miegoti.

Ačiū, kad jaudinatės.