LT   |   EN      Mano KU   |   
KU pozicija dėl Vyriausybėje pasirašytos pakoreguotos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties
03-12-2019

Daugumos aukštųjų mokyklų vadovai jau ne kartą išreiškė nusivylimą, jog aukštojo mokslo finansavimas Lietuvoje yra nepakankamas, o dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai – per maži, todėl aukštosioms mokykloms keliami uždaviniai konkuruoti su didžiaisiais pasaulio universitetais yra sunkiai įgyvendinami.

Aukštosios mokyklos vieningai sutaria, jog vakar, gruodžio 2 dieną, Vyriausybėje pasirašyta pakoreguota švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis netenkinta aukštųjų mokyklų poreikių.

„Klaipėdos universitetas solidarizuojasi su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Akademinių darbuotojų atlyginimai yra per maži, o tai neleidžia užtikrinti tinkamos aukštojo mokslo kokybės. Nepaisant to, Vyriausybės pažadai kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyti lėšas akademinių ir neakademinių aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimui kėlimui vis tiek nėra vykdomi.“, – sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Nors ši Vyriausybė vienintelė per paskutinį dešimtmetį pakėlė dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį, šiek tiek padidino krepšelių sumą, tačiau šie atskiri veiksmai nerodo ilgalaikio įsipareigojimo siekti valstybės lėšų universitetinėms studijoms kasmetinio didinamo bei tinkamo aukštųjų mokyklų finansavimo.

„Valstybės asignavimai Klaipėdos universitetui yra mažiausi Lietuvoje – jie sudaro tik 34 procentus mūsų metinio biudžeto. Visą likusią dalį sudaro mokslinė ir projektinė veikla.  Norint, kad studijų ir mokslo kokybė atitinkamai vystytųsi, o aukštosios mokyklos ruoštų profesionalius bei darbo rinkose konkuruoti bei pridėtinę vertę verslui kurti galinčius specialistus, adekvatūs valstybės asignavimai aukštosioms mokykloms yra būtini.“, – situaciją komentavo KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.

Aukštosios mokyklos siekia, kad būtų pasiektas politinis susitarimas dėl tvarios universitetų finansavimo sistemos, kuri yra gyvybiškai svarbi siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę bei universitetų konkurencingumą pasaulyje.

„Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų optimizavimas, kuris buvo įvardinamas kaip priemonė studijų ir mokslo kokybei gerinti, taip pat nedavė norimo rezultato. Kaip to pavyzdį galima įvardinti ir KU Menų akademijos integravimą į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Toks žingsnis neatnešė norimo rezultato. Priešingai – menų akademija šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.“, – apie Vyriausybės bandymus gerinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę kalbėjo KU rektorius.

Gruodžio 12 dieną vyksiančio KU Senato posėdžio metu taip pat bus svarstomas klausimas dėl tolimesnio KU akademinės bendruomenės dalyvavimo įvairiose bendrose aukštųjų mokyklų protesto akcijose.