LT   |   EN      Mano KU   |   
KU pateikė veiklos optimizavimo priemonių planą 2018-2019 metams

Klaipėdos universitetas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo“, pateikė Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) veiklos optimizavimo priemonių planą 2018-2019 metams. Dokumentas parengtas bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto ir regiono savivalda bei verslo struktūromis, atsižvelgiant į KU, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldos ir verslo institucijų aktualius strateginius dokumentus: „Klaipėda 2030: vizija, vystymosi scenarijus ir strateginės kryptys“, Klaipėdos rajono savivaldybės 2017–2019 metų strateginis veiklos planą ir kt.

Priemonių plane yra išskirtos 3 pagrindinės KU veiklos optimizavimo kryptys 2018-2019 metams: užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, prisidėti prie miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo, užtikrinti Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų ir kitų partnerių dalyvavimą KU valdyme. Jau yra paskelbtas viešas konkursas KU personalui nepriklausantiems Tarybos nariams, numatant vietas regiono savivaldybių, verslo asociacijų ir kitų KU partnerių atstovams.

Priemonių plane išreikštas KU akademinės bendruomenės siekis bendradarbiaujant su savivalda, verslu ir kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis sukurti Klaipėdos regiono ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo ir mokslo inovacijų ekosistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams, talentų ugdymui, taptų efektyvių sprendimų centru.

Pagrindinės optimizavimo kryptys

Priemonių plane apibrėžtos Klaipėdos universiteto optimizavimo kryptys: Klaipėdos regiono inovacijų ekosistemos valdymo organų sukūrimas; valdymo tobulinimas įtraukiant savivaldybių ir asocijuoto verslo atstovus į valdymą, taip pat atliekant universiteto plėtros ir išorinių ryšių valdymo pertvarkymą; Jūrinės specializacijos stiprinimas.

KU pertvarkys studijų programas taikant studijų modelį: 3 metai bakalauro studijų, 2 metai magistrantūros ir 4 metai doktorantūros studijų; sudarys sąlygas kolegijų absolventams tęsti studijas magistrantūroje; kurs tarptautines jungtines ir dvigubo laipsnio programas bei sieks pritraukti studentų iš Lietuvos ir užsienio – Rytų partnerystės šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos ir Armėnijos), taip pat Indijos, Pakistano, Izraelio, Nigerijos ir ES šalių. Koreguos mokslinių tyrimų ilgalaikes programas ir mažins studijų programų skaičių.

Šiandien KU veikia aštuoni akademiniai padaliniai, tačiau jau nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio Menų akademija bus integruota į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o Socialinių mokslų fakultetas bus sujungtas su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu. Tai prisidės prie žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių racionalesnio panaudojimo – administracijos kaštų mažinimo, akademinio personalo darbo užmokesčio fondo didinimo bei efektyvesnės mokslo ir studijų kokybės vadybos. Pasenusius ir nebenaudojamus pastatus universitetas perduos Turto bankui pardavimui, o gautas lėšas investuos į KU infrastruktūros gerinimą.

KU – lyderis jūros mokslų srityje Baltijos jūros regione

KU yra vienintelis universitetas Lietuvoje, vykdantis jūros aplinkos ir jūrinių technologijų bei kitus regiono poreikius atitinkančius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, rengiantis aukščiausios kvalifikacijos specialistus Lietuvos jūriniam sektoriui ir Vakarų Lietuvos regionui. Per 80 proc. KU studentų yra kilę iš Vakarų Lietuvos savivaldybių ir apie 60 proc. KU absolventų grįžta į jas dirbti.

Plane teigiama, jog KU stiprins jūrinę specializaciją, vykdant Jūrinio slėnio programą ir pasitelkiant užsienio jūrinių universitetų (Norvegijos, Vokietijos, Švedijos ir kt.) patirtį. Jūrinio slėnio vystymas numatytas ir Klaipėdos miesto strategijoje, kurioje sakoma, kad Slėnis turi atlikti technologijų perdavimo vaidmenį, veikti kaip eksperimentavimo platforma, padėti komercializuoti inovacijas.

2017 m. Klaipėdos universitete įsteigtas Jūros tyrimų institutas (JTI), konsoliduojantis jūrinėse kryptyse dirbančius mokslininkus. 2018 m. vasario 14 d. atidarytas JTI mokslinių laboratorijų korpusas, kuriame veikia modernios mokslinės laboratorijos. 2016 m. pastatytas mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Siekiant žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus vystymo būtų tikslinga prie KU JTI prijungi Žuvininkystės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją.

Prisidės prie miesto ir regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo

Įgyvendinant inovacijų ekosistemą, KU sieks susitarti su Vakarų Lietuvos verslo institucijomis dėl profesinės magistrantūros ir pramoninės doktorantūros programų kūrimo bei studijų vietų finansavimo, tokiu būdu bus rengiami regionui reikalingi specialistai. Plėtos bendradarbiavimą su Klaipėdos valstybine kolegija ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla.

KU sieks pritraukti papildomas lėšas iš verslo ir savivaldybių teikiant mokslinių tyrimų ir kvalifikacijos tobulinimo (persikvalifikavimo) paslaugas. Bus plečiama KU Tęstinių studijų instituto veikla, vykdant naujas tęstinių studijų programas – savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojams, verslo atstovams, pedagogams sudaromos galimybės tobulinti savo kvalifikaciją KU. Taip pat universiteto turima infrastruktūra bus panaudojama miesto reikmėms: universiteto laivas „Brabander“ ir kiti laivai bus panaudoti būsimai kadetų mokyklai.

Taip pat universitetas prisideda prie moksleivių susidomėjimo didinimo technologijų ir gamtos mokslais. ŠMM iniciatyva steigiami STEAM centrai, vienas iš jų – Klaipėdos universitete. Jame suplanuotos keturios laboratorijos: biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir informacinių technologijų, specializuota jūros mokslų ir technologijų tyrimų erdvė.

Be to, KU Veiklos optimizavimo priemonių plane numatyta steigti universitetines gimnazijas. Jau vyksta derinimas su Žemynos gimnazija dėl universitetinės gimnazijos kūrimo, planuojamas universitetinių inžinerinės pakraipos klasių kūrimas Baltijos gimnazijoje, o humanitarinės pakraipos – Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Planas sulaukė palaikymo Vakarų Lietuvos regione

Planui pritarė KU Taryba ir Senatas. Vasario 14 dieną planui pritarė Klaipėdos regiono plėtros taryba, o vasario 21 dieną vienbalsiai pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba.

„Pritardami šiam universiteto planui mes siunčiame žinią valstybei, ministerijai, bendruomenei, kolegoms, kaimyninėms savivaldybėms, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra aiškiai apsisprendusi ryžtingai eiti šiuo keliu“, – Tarybos posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Klaipėdos miesto savivaldybė universiteto reikmėms šiemet skyrė 25 tūkst. Eurų. Planuojama, jog kitąmet ši suma sieks 100 tūkst. Eurų.

Su KU veiklos optimizavimo priemonių planu galite susipažinti čia