LT   |   EN      Mano KU   |   
KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ Kalėdas švęs gimtame uoste
22-12-2021

Vienintelis Lietuvoje KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ Kalėdas ir naujuosius, kaip reta pastaraisiais metais, sutiks gimtajame uoste. Pauzė tarp užsakymų – proga komandai atsikvėpti ir pasiruošti naujam darbų sezonui, kuris prasideda iškart po švenčių.

Susitikime su žiniasklaidininkais apžvelgdami KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ metus, KU vadovai pabrėžia, jog prieš 7-erius metus Klaipėdoje pagamintas ir į vandenį nuleistas laivas – sėkminga investicija, šiuo metu jau generuojanti pajamas Universitetui. „Jeigu pirmieji įėjimo į rinką metai buvo sudėtingi, tai šiandien laivas stabiliai dirba, turi užsakovų sąrašą ir gerą vardą. Galime sakyti, kad jau mokame valdyti tokį laivą“,- sako B. Petrauskas, KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius. Laivo rinka – Baltijos ir Europos jūros, dalis Afrikos pakrančių, nors šiemet „Mintis“ dirbo vien Baltijoje. Anot Benedikto Petrausko, suskaičiuota, jog 2021-aisiais „Mintis“ Lietuvoje ar jos vandenyse praleido 120 dienų, o už jos ribų – beveik dvigubai daugiau.

Kitų metų pirmojo pusmečio darbai taip pat suplanuoti čia, Lenkijos ir Vokietijos vandenyse. Per metus „Minties“ metinis išlaikymas kainuoja iki 1,2 mln. eurų. KU vadovai sako, jog mokslinių tyrimų laivas uždirba tiek, kad pakanka šioms išlaidoms apmokėti ir prisidėti prie kitų dviejų Universiteto laivų – burlaivio „Brabander“ ir mokomosios jachtos „Odisėja“ išlaikymo.

Nuo povandeninių rifų tyrimų iki minų paieškos

KU mokslinė laboratorija ant vandens šiemet dirbo su Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos užsakovais. Tarp didžiausių metų darbų – tarpvalstybinio projekto „Harmony Link“ elektros jungties kabelio trasos jūroje tyrimas. Žvalgomieji darbai vykdyti dalyje Švedijos vandenų, Lietuvoje bei Lenkijoje.

Pasak KU mokslo ir inovacijų prorektoriaus dr. Dariaus Daunio, „Mintis“ dirbo sudėtingiausiose trasos dalyse. „Mūsų turimo laivo galimybės leidžia atlikti tyrimus dideliuose gyliuose, 100 ir daugiau metrų. Ypač sudėtingas darbas buvo zonoje, kur yra palaidotas cheminis ginklas. Tyrimai atliekami specializuota įranga, vadinamaisiais magnetometrais. Priklausomai nuo nuskendusių objektų dydžio, magnetometro povandinę dalį tenka traukti iki 5-10 metrų atstumu nuo dugno tiksliai numatytose vietose ir tai yra ypač sudėtingas uždavinys, kai laivas nutolęs pusės kilometro atstumu. Tokiose vietose, kur užfiksuojami signalai, galintys reikšti nuskandintus pavojingus objektus, trasa negali eiti“,- apie tyrimo specifiką pasakojo dr. Darius Daunys. Kitas projektas – teritorijos išžvalgymas prie Riugeno, planuojamoje vėjo jėgainių statybos zonoje. „Minties“ misija čia – ieškoti nuskendusių minų. „Tai irgi didelio kruopštumo, atsakomybės ir profesionalumo reikalaujantis darbas, nes bet kokia klaida gali kainuoti labai brangiai“,- akcentavo KU mokslo ir inovacijų prorektorius. Lietuvos vandenyse „Mintis“ su KU mokslininkų komanda vykdo didžiulį Aplinkos apsaugos agentūros tyrimą – priekrantės dugno, kuriame driekiasi visi jūros riedulynai, kitaip dar vadinami rifais, kartografavimą. „Bioįvairovės požiūriu tai vertingiausi jūros plotai, kuriuose kaupiasi mitybos ištekliai žuvims, kur auga mailius. Išsamus šių teritorijų tyrimas daromas pirmąkart. Mūsų surinkti duomenys leis spręsti apie priekrantės vandenų būklę“,- sakė D. Daunys.

Iššūkis – atsinaujinti

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sako, jog nors laivo techninė būklė šiuo metu yra nepriekaištinga, bet „Mintį“ ateity reikės modernizuoti, siekiant mažinti aplinkos taršos emisijas. „Apie antrą mokslinių tyrimų laivą Universitetas nesvarsto. Tai – valstybės prioritetų klausimas. Mums iššūkis padaryti šį laivą elektriniu arba hibridiniu. Ir tai gali kainuoti apie porą milijonų eurų“, –  sako rektorius.

Anot „Minties“ techninės priežiūros inžinieriaus Tomo Žapnicko, techninės galimybės tokiems sprendimams yra. „Tai – dyzelelektrinis laivas. Mes gaminam elektrą su dyzeliniais generatoriais, su elektra varom motorus, kurie suka sraigtus. Pagal elektros energijos poreikį galime kombinuoti, paleisti vieną ar kelis generatorius.

Turėtumėm galimybę pereiti prie elektrinio ar hibridinio varianto, sumontuojant baterijų sistemą, kuri leistų plaukti į uostus ar atlikti matavimus jau su nuline taršos emisija. Baterijas būtų galima pakrauti arba krante, ar su tais pačiais dyzelgeneratoriais plaukiant“,– teigė T. Žapnickas.

„Mintis“. Tik faktai

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ pastatytas ir nuleistas į vandenį Klaipėdoje prieš 7-erius metus. Vienintelį tokio pobūdžio Lietuvoje laivą tuolaik krikštijo LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laivo grimzlė – 3 m be įrangos, o su įranga 3,6-3,8 m, ilgis – 40 metrų. Laivo įgulą sudaro 7 žmonės, su moksline įranga nuolat dirba du 2 hidrografai, projektams „Mintis“ gali priimti iki 11 asmenų mokslininkų komandas. Laivas aprūpintas brangia stacionaria įranga, kurią gali pasigirti labai nedaug laivų Baltijos jūroje, tai – akustinė, gręžimo įranga, magnetometras, povandeniniai nuotolinio valdymo robotai ir kt. Laivui patikimi itin didelio tikslumo ir preciziškumo reikalaujantys povandeniniai tyrimai.