LT   |   EN      Mano KU   |   
KU laikinoji vadovybė: dirbti įprastai gerai nebėra laiko

Klaipėdos universiteto (KU) taryba spalio 22 dienos posėdyje turės apsispręsti, kada bus skelbiami nauji rektoriaus rinkimai. Priminsime, kad spalio 15 d. KU tarybai išrinkti rektoriaus iš 5-ių kandidatų nepavyko. Tam, kad būtų išrinktas rektorius, iš 9-ių Tarybos narių mažiausiai 6 turėjo balsuoti už vieną kandidatą. Po pirmojo balsavimo nė vienas iš pretendentų nesurinko daugumos, tad prireikė antrojo turo.  

Į jį, surinkę daugiausia balsų pirmajame, pateko prof. dr. Artūras Razbadauskas ir prof. dr. Viktoras Senčila. Ir, nors vienas iš kandidatų surinko 5, o kitas – 3 Tarybos narių balsus, rektorius neišrinktas.

Prieš KU tarybos balsavimą, pretendentus reitingavo KU Senatas. Pasak pastarojo balsų skaičiavimo komisijos pirmininko prof. Vyganto Vareikio, posėdyje dalyvavo 23 Senato nariai. Daugiausia palaikančių balsų sulaukė prof. dr. A. Razbadauskas: 17-a – už ir 4-i – prieš, vieno biuletenio balsas neužskaitytas.

Tuo metu prof. dr. V. Senčilą palaikė 7 Senato nariai, 15-a pasisakė prieš; prof. dr. Rimantą Stašį: 4-i – už ir 18-a – prieš; doc. dr. Marių Lanskoronskį: 2-u – už ir 20 – prieš; prof. dr. Sigitą Vaitkevičių: 1-as – už, 21-as – prieš. Nė vienas Senato narys nepalaikė doc. dr. Stefan’o Kirchner’io.

„Rektoriaus rinkimai – išbandymas ne tik rektoriui ir laikinai jo komandai, bet ir visai bendruomenei, per įgaliotus senatorius palaikiusiai rektorių. Tačiau padėtis nėra tragiška: rinkimai vyko, o kad nėra rezultato konkuruojant dviem garbiems profesoriams, tai taip dažnai nutinka renkant universiteto vadovą.

Yra buvę, kai universitetams metus ir daugiau nepavykdavo išsirinkti rektoriaus. Juk viskas turi tam tikras priežastis. Gal ta priežastis ir yra laikinosios komandos įpareigojimas padaryti dar daugiau“, – svarstė KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė.

Laikinoji vadovybė tikina, kad šiuo metu negalima dirbti tiesiog gerai, nes būtina tęsti universitete pradėtus ir sparčiai vykstančius svarbius darbus.

„Klaipėdos universitetas vienu metu išgyvena akademinės kadencijos pokyčius ir turi įgyvendinti optimizavimo priemonių planą 2018–2019 metams. Tad Klaipėdos universitete dirbti įprastai gerai nebėra laiko, reikia dirbti labai gerai ir labai sparčiai.

Kaip sakė iškilus Lietuvos filosofas Leonidas Donskis: „Idealizmas – į ateitį nukreiptas realizmas.“ Pradėti svarbūs darbai bus tęsiami, didinamos apsukos, laikinoji komanda orientuota į ateičiai kuriančio universiteto laikinojo rektoriaus programos viziją ir priemones“, – teigė KU rektoriaus patarėja Elida Mantulova.

Universiteto vadovų nuomone, užsitęsę rektoriaus rinkimai tik dar labiau sutelkė komandą.

„Pirmiausia noriu padėkoti rektoriui už optimizmą ir pasitikėjimą, nes jo ištarti žodžiai: „Ką gi dirbsime, laikinoji komanda“, mobilizuoja visus susitelkti ir tęsti pradėtus darbus, siekiant užsibrėžtų tikslų, kad Klaipėdos universiteto bendruomenė jaustųsi saugiai ir stabiliai, miestas ir regionas pasitikėtų bei tikėtų universiteto svarba, o Švietimo ir mokslo ministerija vertintų Klaipėdos universitetą kaip savarankišką, lygiavertį kitiems Lietuvos aukštojo mokslo dalyvį.

Gegužės pradžioje Vyriausybė patvirtino Klaipėdos universiteto veiklos optimizavimo 2018–2019 m. planą. Jį toliau nuosekliai įgyvendinsime siekdami efektyvaus valdymo; vykdysime struktūrinius pokyčius ir taip optimizuosime sąnaudas; gerinsime mokslo ir studijų kokybę; didinsime studijų prieinamumą ir tarptautiškumą; telksime žmogiškuosius išteklius; rūpinsimės darbuotojų ir studentų gerove“, – tikino prof. dr. Leta Dromantienė.

Laikinajai vadovybei ne tik pavyko universitetą išlaikyti savarankiška aukštojo mokslo įstaiga, bet ir sudėtingoje situacijoje pritraukti studentus. Nors Švietimo ir mokslo ministerija prognozavo, kad stojančiųjų į pirmosios pakopos studijas KU skaičius sumažės 40 %, jis krito vos 8 %. Tuo tarpu didžiausiuose šalies universitetuose stojančiųjų skaičius mažėjo 21%, 19 %.

Pasak laikinai KU rektoriaus pareigas einančio prof. dr. A. Razbadausko, vienas svarbiausių universitetų uždavinių – toliau stiprinti universiteto mokslinį potencialą.

„Vien šiemet norą studijuoti Klaipėdoje buvo pareiškę apie 600 jaunuolių iš užsienio – tai rodo, kad mūsų universiteto siūloma studijų kokybė vertinama labai aukštai. Šalių, kuriose domimasi studijomis Klaipėdoje, geografija – plati: Ukraina, Kazachstanas, Gruzija, Izraelis ir kt.

Pastatai, laboratorijos, įranga Nobelio premijos nepelnys, tokių apdovanojimų vertus darbus atlieka žmonės. Todėl būtina burti gabių, talentingų mokslininkų komandą. Stiprėjant moksliniam potencialui, be abejo, gerės ir studijų kokybė“, – teigė laikinasis KU rektorius.

Šiuo metu jūrinės specialybės, technologiniai mokslai, be abejo, yra Klaipėdos universiteto stiprybė. Tačiau Sveikatos mokslų fakultetas jau seniai yra didžiausias ir stipriausias universitete. Jame šiuo metu studijuoja beveik trečdalis visų studentų.

„Sveikatos mokslų fakultete siūlomos studijų programos, kurių nėra nė viename Lietuvos universitete – radiologijos bakalauro ir biomedicinos inžinerijos, papildomos ir alternatyviosios medicinos, taip pat rekreacijos ir turizmo magistrantūros studijų programos,“ – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas.

Pasak laikinojo rektoriaus, KU 60 % biudžeto surenka iš mokslinės veiklos ir vos 30 % skiria Švietimo ir mokslo ministerija. Beje, pastaroji vėluoja vykdyti finansinius įsipareigojimus.

„Jie teisinasi tuo, kad lėšos iš ministerijos vėluoja, nes laukiama, kol bus išrinktas rektorius. Tačiau toks lėšų skyrimo vilkinimas neturi jokio teisinio pagrindo“, – dėstė pašnekovas.

Priešingai nei Švietimo ir mokslo ministerija, laikinoji universiteto vadovybė laukti kitų rektoriaus rinkimų neketina. Esą visi sprendimai, kurie buvo numatyti, bus priimami ir įgyvendinami.

„Savarankiškas Klaipėdos universitetas jau yra lyderis Vakarų Lietuvoje. Belieka žengti toliau ir tapti aukštojo mokslo lyderiu Baltijos jūros regione,“ – tikino prof. dr. A. Razbadauskas.

Anot laikinojo rektoriaus, siekiant tai įgyvendinti, universitetui būtina toliau optimizuoti įstaigos vadybą. Artimiausiu metu tikimasi gauti leidimą parduoti nebenaudojamus pastatus ir už gautus pinigus kurti būtiną infrastruktūrą.

„Pavyzdžiui, akademinę biblioteką, kuri ne tik kauptų specializuotą literatūrą, bet ir būtų puiki vieta susitikti akademiniam jaunimui, generuoti idėjas, tapti labiau matomais mieste – ko šiuo metu Klaipėdoje ypač trūksta,“ – sakė laikinasis KU vadovas.

Ne mažas dėmesys skiriamas uostamiesčio moksleiviams. Jau dabar steigiamos universitetinės klasės mokyklose, netrukus pradės veikti ir universitetinė gimnazija.

Dar rugsėjį atverta universiteto alėja tapo savotišku partnerystės ir bendradarbiavimo simboliu: KU mokslininkai prisideda sprendžiant svarbiausias miesto problemas, o naujausios laboratorijos tarnauja ne tik mokslui, bet ir verslui.

„Esame trečias miestas Lietuvoje ir norime tokiu išlikti, tačiau be Klaipėdos universiteto tokių galimybių neturėtume.

Savivaldybė su universitetu turi sudariusi bendradarbiavimo sutartį, studentams skiriame kasmetines stipendijas, vertiname jų darbus, kurie aktualūs miestui, geriausi – premijuojami. Su džiaugsmu priimame studentus atlikti praktiką.

Kartu parengėme ūkinio bendradarbiavimo planą, kuris apima ir projektą su Botanikos sodu, ir universitetui nereikalingų pastatų perėmimą, ir Meno biblioteką, kuri būtų bendra“, – darbus vardijo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus nuomone, miesto ateitis priklauso nuo universiteto.

„Universitetas – pagrindinė mokslininkų bazė. Turėti galimybę pasitarti su mokslo atstovais čia ir dabar, kurie supranta, kas yra uostas ir ką jis veikia, – didžiausias turtas. Miestas be universiteto neturi ateities“, – teigė A. Vaitkus.