LT   |   EN      Mano KU   |   
KU studentai mokėsi derybų meno: „Svarbu nebijoti „baltos“ apgaulės“
24-10-2019

Klaipėdos universiteto (KU) Aula Magna vyko vieša paskaita „Ar moki išsiderėti sau geriausias sąlygas“. Paskaitą skaitė Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros doc. dr. Algirdas Giedraitis.

Turėdamas 30 metų vadybinės 12 metų pedagoginės patirties, lektorius studentams pasakojo apie derybų svarbą, etapus bei taktikas. Taip pat pristatė knygą „Vadovo kaip asmens vystymosi trajektorijos“, kurios vienas iš autorių yra jis pats.

„Derėtis esame priversti visur: namie, vairuodami, darbe. Pagrindinis derybininko tikslas – bandymas derybose įtikinti oponentą pakeisti savo poziciją ar įsitikinimą ir priimti kitos derybų pusės poziciją“.

Pasak dr. Algirdo Giedraičio, derybų procesą sudaro pasirengimas joms bei labai svarbus derėjimosi procesas, rezultatas ir poderybinė analizė.

„Žinoma, derybų metu gali iškilti tam tikrų sunkumų, tokių kaip kaip išteklių ar informacijos ribotumas, klaidingas informacijos supratimas bei leidimas kainai užgožti kitus interesus“, – teigia KU dėstytojas.

Dėstytojas paskaitos metu atskleidė paslaptis apie tai, ką galima pasakyti apie žmogų sprendžiant iš jo parašo. Jis paminėjo, kad bangos, kilpos ir sūkuriai paraše gali atskleisti ne tik stiprybes, bet ir jūsų silpnybes. Kaip pavyzdžius A. Giedraitis pasirinko Vladimiro Putino, Donaldo Trumpo, Ričardo Berankio bei Jono Valančiūno parašus. Pasirodo, kad D. Trumpo parašas rodo, jog tai žmogus linkęs į blogus dalykus.

Paminėta, kad kintant žmogaus gebėjimams kinta ir jo parašas. Studentai daug sužinojo ir apie derybų triukus, kurių dėka tikimybė laimėti derybas padidėja. Pavyzdžiui, sąmoninga apgavystė, kuomet faktai būną iškraipomi, neaiškūs įgaliojimai, kuomet kyla abejotini ketinimai vykdyti įsipareigojimus, psichologinis karas bei asmeniniai išpuoliai stresinėse situacijose.

KU doc. dr. A. Giedraitis parodė pavyzdžių, kaip galima daug ką pasakyti apie oponentą iš jo gestų kalbos. Tai, kaip jis laiko rankas ar stovi, gali pasakyti ar jis meluoja, yra nusiteikęs agresyviai ar negatyviai. Pranešėjas siūlė net tik stebėti kito, bet tuo pačiu kontroliuoti ir savus judesius. Taip pat lektorius dalinosi naudingais patarimais, kaip reiktų stovėti prieš oponentą, kur turėtų būti sunertos rankos, į kur nukreiptas žvilgsnis.

Paskaitai pasibaigus, KU dėstytojas A. Giedraitis mielai diskutavo su studentais. Vienas svarbiausių patarimų buvo tai, jog negalima sprendimų priiminėti vakare. Geriau apmąsčius sprendimą priimti ryte, žvalia galva.  Taip pat svarbu nebijoti panaudoti „baltos“ apgaulės.

„Apgaulę galime naudoti turint kelis darybų variantus. Galime teigti, kad jau turime vieną pasiūlymą ir lauki jų pasiūlymo. Nors iš tikrųjų tu tiesiog dvejoji ir nesi tvirtai apsisprendęs“, – pasakojo pranešėjas.

Straipsnį rengė KU praktikantės Karolina Butkutė ir Gustė Naricynaitė