LT   |   EN      Mano KU   |   
KU dalyvauja ES Interreg projekte – „Baltijos išmanusis turto valdymas (Baltic Smart Asset Management – BSAM)“
23-09-2020

 „Europa 2020“ tikslai ne tik padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20%, bet ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, Europos Sąjunga, didžiausia energijos importuotoja pasaulyje (400 mlrd. EUR, tai sudaro maždaug 53% viso poreikio), ateinančiais metais susidurs su didžiuliais reinvestavimo poreikiais modernizuoti esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, centralizuoto šildymo tinklus (CŠT).

Daugelis šalių yra pernelyg priklausomos nuo anglies ir Rusijos dujų. Šiaurės šalys parodė, kad CŠT sistemos yra priemonė mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau pagrindinis centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) trūkumas yra didelis kapitalo poreikis, neefektyvi eksploatacija (šilumos nuostoliai) ir maža kapitalo grąža. Siekiant padidinti centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą ir sumažinti kapitalo poreikį, vienas iš reikalingiausių procesų bus „išmanusis turto valdymas“ (angl. Smart Asset Management). Išmanusis turto valdymas sukurs aplinkosauginę naudą Baltijos jūros regionui, taip pat suteiks prieinamą šilumą didesniam galutinių vartotojų skaičiui, ilgiau ir efektyviau panaudojant esamą turtą ir išteklius (taupant kurą ir energiją).

Klaipėdos Universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai kartu su Lietuvos partneriu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dalyvauja tarptautiniame Interreg South Baltic (Interreg Pietų Baltijos) 2014-2020 programos projekte „Baltijos išmanusis turto valdymas (Baltic Smart Asset Management – BSAM)“.

Projekto tikslas – remiantis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis ir žinių perdavimo technologijomis išanalizuoti esamą situaciją ir parengti išmanųjį  centralizuoto šildymo tinklų turto valdymo modelį Baltijos jūros regione.

Projekto metu Klaipėdos Universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai atliks mokslinę studiją AB „Klaipėdos energija“ dėl perteklinės šilumos panaudojimo vėsumai gaminti pasirenkant absorbcinius aušintuvus (angl. absorbtion chillers). Pagal naujausias tendencijas, daugelis didžiųjų Europos valstybių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Švedija, Danija ir kt., puoselėjančių atsinaujinančius energijos išteklius ir jų panaudojimą rinkoje, renkasi absorbcinių aušintuvų panaudojimą centralizuotuose šilumos tiekimo tinkluose. Absorbciniai aušintuvai leidžia paimti šilumos emisijų į orą energiją ir paversti ją vėsuma per įrenginyje vykstančius fizinius ir cheminius procesus.

Projektą vykdo 7 dalyvių konsorciumas ir 6 asocijuoti partneriai. Pagrindinis projekto partneris: Linėjaus universitetas (Švedija). Partneriai: SweHeat & Cooling (Švedija), Öresundskraft (Švedija), Opec Gdynia (Lenkija), Gdansko technologijų universitetas (Lenkija), Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (Lietuva), Klaipėdos universitetas (Lietuva). Asocijuoti partneriai: Swedenergy (Švedija), Energiforsk (Švedija), Nybro Energi (Švedija), Švedijos ambasada Varšuvoje (Lenkija), Roskilde universitetas (Danija), ISM universitetas (Lietuva).

Projektas bendrai finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pagal 2014–2020 metų Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Projekto trukmė: 2019 m. birželio mėn. – 2022 m. gegužės mėn.

Daugiau informacijos apie projektą Linėjaus universiteto tinklapyje: https://lnu.se/en/bsam