LT   |   EN      Mano KU   |   
KU absolventei – inovatyviausios matematikos mokytojos titulas

Būti mokytoja Jurgita Kupšytė–Karbauskė svajojo dar vaikystėje, o Kretingos pranciškonų gimnazijoje ją supo puikūs mokytojai. Baigusi matematikos studijas Klaipėdos universitete J. Kupšytė – Karbauskė vienerius metus dirbo banke, tačiau ten nepatiko rutina ir monotonija.  Šiemet Klaipėdos Vitės progimnazijos mokytojai J. Kupšytei – Karbauskei atiteko inovatyviausios matematikos mokytojos titulas. Tai – tarsi jos pirmojo pedagoginės veiklos dešimtmečio įprasminimas.

– Po dešimties metų darbo mokykloje tikriausiai jau galite pasakyti, ar tai tikrai ta vieta, kur norėtumėte būti?

– Mokytojo profesija man visada atrodė labai prasminga ir svarbi. Per dešimtį metų buvo visko, bet džiaugiuosi tokiu savo sprendimu.

– Inovatyviausios matematikos mokytojos apdovanojimas taip pat patvirtina, kad žengėte teisingą žingsnį.

– Tai įpareigoja nenuleisti kartelės ir tobulėti, judėti pirmyn. Sakoma, kad sėkmė aplanko tuomet, kai nuoširdžiai darai tai, ką mėgsti. Man patinka Aristotelio žodžiai: „Meistriškumas nėra atsitiktinumas, tai pasekmė didelių ketinimų, nuoširdžių pastangų ir protingo darbo“. Visi mano nuveikti darbai ir matomi rezultatai – tik ledkalnio viršūnė. Užkulisinė sėkmės pusė – darbas iki vėlumos, daugybė planavimo, ruošimosi valandų, net ir savaitgaliais. Bet džiaugiuosi matydama spindinčias savo mokinių akis – dėl jų stengiuosi, kad pamokos būtų įdomios, patrauklios, prasmingos.

– Kuo jūsų pamokos skiriasi nuo įprastinių, kas yra inovatyvus mokytojas?

– Gebantis naudotis naujausiomis technologijomis, besidomintis naujovėmis, mėgstantis savo mokomąjį dalyką ir vaikus, iniciatyvus, kūrybiškas, nebijantis įgyvendinti savo idėjų, nebijantis suklysti. Man asmeniškai svarbu ne tiek rezultatas, kiek pats ugdymo procesas, jo kokybė, praktinė prasmė. Siekiu, kad būtų įdomu ir gera visiems. Taip pat labai svarbu abipusė pagarba, pasitikėjimas, supratingumas, atsakomybė už savo žodžius ir veiksmus, ir tik tuomet mokymasis ir žinios. Noriu, kad mano mokiniai pirmiausia būtų geri žmonės, aktyvūs piliečiai, suprastų, kas yra pagarba, atsakomybė, mokėtų džiaugtis, atrastų savo gyvenimo prasmę, būtų geri pasirinktos srities specialistai.

– Jūs – tituluota matematikos mokytoja. Kaip viso to siekiate?

– Mano stiprybė – integruotas mokymas. Toks ugdymo procesas dabar „ant bangos“. Ir man tai labai patinka. Bendradarbiaudama su kolegomis rengiu ir vedu integruotas matematikos pamokas su įvairių mokomųjų dalykų – kalbų, informacinių technologijų, chemijos, kūno kultūros ir kt. – mokytojais. Su vokiečių kalbos mokytoja L. Bružiene jau trečius metus dalyvaujame Goethe instituto inicijuotame dvikalbio dalyko ir vokiečių kalbos mokymo projekte. Modulio metu penktokams vienu metu siekiame suteikti vokiečių kalbos pagrindus bei įtvirtinti, pagilinti matematikos žinias. Vaikams tai patinka. Pastebėjau, kad tai paskatino kai kuriuos moksleivius kaip antrąją užsienio kalbą rinktis vokiečių kalbą. Paprastai dažniau renkamasi rusų kalba.

– Kaip integruoti matematikos ir muzikos ar dailės pamokas?

– Kai su šeštokais aiškinomės trupmenas, pasitelkėme natas. Muzikinių natų sistema atsirado iš trupmenų. Simetrijos žinias įtvirtiname imdamiesi teminių popieriaus karpinių, piešdami mandalas.

– O kaip suderinti matematiką ir kūno kultūrą? Kur tuomet vyksta pamoka – sporto salėje?

– Pamoka gali vykti ir sporto salėje, ir mokyklos koridoriuje ar už mokyklos sienų – ten, kur veda fantazija ir leidžia galimybės. Pavyzdžiui, vaikai krepšinio aikštelėje mėto baudas, skaičiuoja asmeninį ir komandos taiklumą procentais, pildo lenteles, braižo diagramas, atlieka bendras užduotis. Vaikams patinka kūrybinės užduotys, be to, per integruotas pamokas dažnai dirbama poromis ar grupėmis. Tokiu būdu mokiniai geriau suvokia, kaip matematikos žinios pritaikomos praktiškai.

Stengiuosi kiekvieną pamoką pabrėžti, kur reikės tų žinių. Juk mokydamiesi matematikos laviname loginį mąstymą, atidumą, tikslumą, nuoseklumą, pastabumą, kantrybę. O matematinių skaičiavimų prireiks fizikoje, chemijoje, architektūroje, kompiuterinių programų, robotų kūrimo ir daugybėje kitų sričių. Norą mokyti kitaip, kūrybiškai, per praktines užduotis, siejant kelis mokomuosius dalykus įžiebė nuo 2013 m. mokykloje vykdyti „Kūrybinių partnerysčių“ projektai.

– Tačiau pasiruošti netradicinėms pamokoms sunkiau?

– Tiesa, tam tenka skirti daugiau laiko. O idėjų, kaip dirbti kitaip, daugybė, kartais net reikia jas užsirašyti, kad nepamirštum.

– Patekusi į projektą „Mokytojai Lietuvai“ neseniai lankėtės Suomijoje, kurios švietimo sistema giriama visame pasaulyje. Ar ji labai skiriasi nuo mūsiškės?

– Visų pirma, kas krinta į akis, – Suomijos mokyklų materialinė bazė ir aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. Iki devintos klasės moksleiviai ten gauna viską nemokamai – iki vadovėlių ir pieštukų. Ir maitinimas mokyklose nemokamas. Labiausiai įstrigo požiūris į švietimą: švietimo strategijos ir vizijos laikomasi nuosekliai, nesvarbu, kaip keičiasi politinės jėgos po eilinių rinkimų. Lyginant ugdymo procesą, atrodo, kad ir pas mus viskas neblogai. Aklai kopijuoti Suomijos švietimo sistemos tikrai nereikia, mes turime savo patirtį, savo istoriją, bet būtina rasti tinkamą kryptį ir nuosekliai jos laikytis, nesimėtant pirmyn ir atgal.

Suomiams itin svarbu darbo ir poilsio režimas, todėl mokytojai nedirba per mokinių atostogas – tik pailsėjęs žmogus gali mokytis ir dirbti produktyviai. Ten pasitikima pedagogais, nėra nuolatinių tikrinimų ir pamokų stebėjimų, vaikas ugdomas atsižvelgiant į jo gebėjimus ir poreikius. Suomijoje visi – ir vaikai, ir vyresnieji – skaito knygas. Lankėmės bibliotekose. Net šeštadieniais ten pilna žmonių. Nuostabu.

– Savo mokiniams pasiūlote ir daugiau įdomių veiklų.

– Kasmet organizuoju matematikos savaitę tarptautinei Pi dienai paminėti – organizuoju viktorinas, Pi pyragų šventę. Į pamokas kviečiu su matematika susijusių profesijų atstovus – pas mus jau svečiavosi bankininkas, rinkodaros specialistas. Jau antrus metus rengiu matematinį projektą – žaidimą 5-8 klasių moksleiviams „Matematinis Advento kalendorius“. Nuo gruodžio pirmosios kiekvieną dieną vaikams sugalvoju įvairių kūrybinių užduočių, galvosūkių. Siekiu ne tik sudominti vaikus matematika, bet ir skatinti jų kūrybiškumą, džiugesnį švenčių laukimą. O šiemet artėjant didžiosioms metų pabaigos šventėms pasiūliau vaikams pagaminti „sniego gaublį“. Savo kūrybiniuose darbeliuose mokiniai panaudojo įvairias geometrines figūras, erdvinius kūnus. Net tėvai įsitraukė į šį procesą. Mokinių kūriniai šiuo metu puošia matematikos kabinetą – džiaugiuosi į juos žiūrėdama. Aišku, per dešimt metų buvo visokių akimirkų, bet daugiausia – gražių, ir todėl esu čia, mokykloje, džiaugiuosi pasirinkta profesija.

Straipsnį rasite: https://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/2018/12/29/news/banka-iskeite-i-darba-mokykloje-tam-turejo-viena-rimta-priezasti-8699317/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy