LT   |   EN      Mano KU   |   
KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA: 100-mečio retrospektyva ir ateities perspektyvos Baltijos šalyse
17-10-2018

Tarptautinė konferencija „Kraštovaizdžio architektūra Baltijos šalyse – šimtmečio retrospektyva ir ateities perspektyvos“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo ir kitų Baltijos valstybių šimtmečio sukakčiai pažymėti, sulaukė akademinės ir profesionalų bendruomenių dėmesio. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga (LKAS), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), Klaipėdos universitetas (KU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – kvietė platesnei tarpdisciplininei diskusijai kraštovaizdžio architektūros, teritorijų planavimo, urbanistikos, menotyros, kraštotvarkos specialistus, akademinės bendruomenės atstovus ir sudarė jiems sąlygas publikuotis pasirinktuose mokslo darbų leidiniuose.

Į ASU konferencijų centrą 2018 m. spalio 12 d. susirinko daugiau kaip 70 konferencijos dalyvių, tarp jų – svečiai iš Latvijos, Lenkijos, Belgijos, Rusijos, Erasmus programos studentai. Konferencijos dalyvius pasveikino ASU rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius ir LKAS pirmininkas, ASU lektorius Mantas Pilkauskas. Plenarinėje sesijoje „Kraštovaizdžio architektūra kaip akademinis dalykas ir praktinė veikla“ pranešimus skaitė LKAS pirmininkas M. Pilkauskas, Latvijos kraštovaizdžio architektų asociacijos atstovė dr. Indra Purs, VGTU prof. dr. Gintaras Stauskis. Pirmieji du pranešėjai apžvelgė savo šalių kraštovaizdžio architektūros raidą ir dabarties aktualijas. Prof. dr. G. Stauskis analizavo sąlygas, galimybes ir poreikius rengti bei tobulinti kraštovaizdžio architektūros studijas bendradarbiaujant Lietuvos ir užsienio universitetams bei skirtingoms mokykloms. Jis aptarė ir baigiamo vykdyti tarptautinio kraštovaizdžio architektūros studijų programų modulių kūrimo projekto EULAND-21 rezultatus.

Teminėje sesijoje „Urbanistinės idėjos ir kraštovaizdžio architektūra“ (moderatorius prof. dr. P. Grecevičius) pranešėja Aleksandra Gierko (Vroclavo technologijos universitetas, Lenkija) aptarė Vroclavo ir Berlyno nuotekų ūkio transformacijas bei apleistų teritorijų gaivinimo pavyzdžius, Vaiva Deveikienė (VGTU) nagrinėjo kraštovaizdžio architektūros kūrybos lauko problemą miesto aplinkos kokybės poreikių aspektu, Inga Liudvinavičienė („FIXMAN Lietuva“) pristatė naujausias vaikų žaidimų aikštelių įrangos tendencijas Skandinavijos šalyse, Sigita Simona Paplauskaitė (JK Kingstono universiteto magistrė, architektų biuras Belgijoje) aptarė jaunųjų Lietuvos kraštovaizdžio specialistų darbus Europoje. Pažymėtina, kad kraštovaizdžio architektė S. S. Paplauskaitė Londono architektūros festivalyje 2018 m. savo kūrinį „Statybvietė“ (angl. The Building Site) – Lietuvos mišką primenančią meninę instaliaciją – eksponavo miesto centre, priešais Šv. Pauliaus katedrą ir buvo puikiai įvertinta.

Kitoje teminėje sesijoje „Kraštovaizdžio išteklių tvarkymas – patirtis, praktika, pamokos“ kraštovaizdžio architektė Vaida Vaitkutė-Eidimtienė kalbėjo apie Kauno tvirtovės statinių įtaką miestovaizdžio sociokultūrinei ir vizualinei estetinei raiškai; Regimantas Pilkauskas, remdamasis Kauno pavyzdžiu, aptarė upės slėnio šlaitų panaudojimo miestuose problemą; Nijolė Piekienė (KU) nagrinėjo kraštovaizdžio formantų įtaką pajūrio kurortų kokybei ir planavimo procesams. Rusijos mokslininkų kolektyvas rengia įdomų tyrimą – žaliųjų erdvių suvokimo apžvalginę studiją – apie želdynų įtaką nekilnojamojo turto nuomos sprendimams. Tyrimo metodiką ir preliminarius rezultatus pristatė Nadya Kerimova (Sankt Peterburgo architektūros ir statybos universitetas).

Konferencijos metu veikė paroda: eksponuoti Lietuvos ir užsienio kraštovaizdžio architektų darbai (projektai). Pristatyta Europos kraštovaizdžio architektų organizacijos „IFLA Europe“ paroda „Kraštovaizdžio architektūra kaip bendra dirva“ (angl. Landscape Architecture as a Common Ground), kurioje eksponuoti darbai (po vieną objektą) iš 24 Europos šalių.

Kaip minėta, konferencijos organizatoriai kvietė teikti mokslo straipsnius dviem leidiniams: lietuviškajam recenzuojamam mokslo darbų rinkiniui „Kraštovaizdžio architektūra Baltijos šalyse – šimtmečio retrospektyva ir ateities perspektyvos“ (ISBN 978-609-95567-8-9) ir Latvijos mokslo žurnalui „Landscape Architecture and Art“ (ISSN 2255-8632 print; ISSN 2255-8640 online). LKAS su universitetais išleistame leidinyje publikuojami 9 moksliniai ir 10 apžvalginių straipsnių. Latvijos mokslo žurnalas sulaukė bene 12 straipsnių, kurie bus publikuoti artimiausiu metu tryliktame žurnalo numeryje. Šių leidinių publikacijos ir konferencijos pranešimai gražiai papildė bendrą teorinės ir praktinės patirties kraitį, praturtino kraštovaizdžio architektų žinių bazę keliomis dešimtimis naujų pozicijų.

Steponas Deveikis, Organizacinio komiteto atstovas

2018-10-16

LKAS informacinė tarnyba