LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universitetui – vertingi istoriniai radiniai: tarp jų ir mamutų ilčių fragmentai

Klaipėdos universitete (KU), kovo 6 dieną, buvo pasirašyta sutartis, kuria dr. Vilimantas Zablockis Universitetui perdavė priešistorinės osteologinės ir archeologinės medžiagos kolekciją. Ją sudaro 12-a priešistorinių radinių. Kai kurie galimai siekia 47 tūkst.–24 tūkst. m. pr. Kr.

Į Klaipėdos universiteto mokslininkų rankas pateko radiniai iš vidurio Lietuvos – Ariogalos, netoli Dubysos esančio karjero, kuriame 1977-1991 m. dirbo dr. Vilimantas Zablockis.

„Ariogalos miestelio pakraštyje, buvo atidarytas naujas karjeras, buvau paskirtas jo viršininku. Medžiagos iš šio karjero buvo naudojamos naujosios magistralės tiesimui.

Iš pradžių karjeras buvo kasamas ekskavatoriais, vėliau, pradėjus kasti žemiau vandens lygio, pastatyta žemsiurbė. Nuolat vyko gamybos procesas, tekdavo užsidėti guminius batus ir eiti pasižiūrėti, kaip vyksta technologiniai procesai.

Bebraidydamas po žemkasės suplautas krūvas rasdavau šį bei tą. Radiniai buvo pakelti iš didelės gelmės: 5-8 metrų gylio. Kalnakasybos dokumentuose, žemėlapyje, pažymėdavau kur kokį radinį radau. Smalsumo vedamas surinkau šią kolekciją. Daugelį metų ji buvo niekam nereikalinga, gulėjo mano kabinete ant palangės, neturėjau net vizijos kur šią radinių kolekciją padėti.

Tačiau intuityviai jaučiau, kad tai – kažkas vertingo. Tam reikėjo kažkokio patvirtinimo. Ėmiau domėtis, ieškoti knygų, žurnalų, vartyti enciklopedijas. Prireikė kone 40-ties metų, kol ji rado savo vietą. Tai mokslinę vertę turintis dalykas“, – pasakojo dr. V. Zablockis.

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas dėkojo už istorinių radinių kolekcijos perdavimą ir tikino, jog artimiausiu metu bus atlikti tyrimai.

„Mes dėkojame už Universitetui perduotus istorinius objektus, jie mums labai vertingi. Atliksime mokslinius tyrimus Klaipėdos universiteto laboratorijose, o jei prireiks siųsime ir į kitas Lietuvos ar užsienio laboratorijas. Turėdami mokslinių tyrimų rezultatus, galėsime parengti mokslines publikacijas“, – sakė prof. dr. Artūras Razbadauskas.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) direktorius dr. Vasilijus Safronovas tikino, jog komanda pasiruošusi ištirti Universitetui patikėtus objektus.

„Radinius jau apžiūrėjo ir šiek tiek įvertino mūsų mokslininkai, tai BRIAI vyriausiasis mokslo darbuotojas, zooarcheologas, osteologas prof. dr. Linas Daugnora bei BRIAI jaunesnysis mokslo darbuotojas, archeologas Tomas Rimkus.

Kolegos sako, jog tai – vertingi objektai ir yra pasiruošę atlikti tyrimus bei visuomenei pateikti atsakymus apie šiuos istorinius radinius. Pirmiausia juos įvertinsime savo laboratorijose, bandysime atsakyti į datavimo klausimą“, – teigė BRIAI direktorius dr. V. Safronovas.

Su visais kolekcijos objektais susipažinęs archeologas Tomas Rimkus sako, jog rasti fragmentai – ankstyvosios faunos.

„Kolekcijoje turime mamuto ilčių, briedžio rago, šiaurės elnių ragų, žvėrių dantų fragmentus. Yra vienas įrankis, galimai naudotas viduriniajame akmens amžiuje. Mamutų ilčių fragmentai yra iš labai ankstyvų laikų, vėlyvojo ledynmečio.

Dažniausiai mamutų ilčių, dantų ar kaulų fragmentai Lietuvoje randami kasant karjerus, tiesiant komunikacijas ar vykdant panašius darbus, ir pagal jau atliktus tyrimus, galime sakyti, kad jie gali siekti 47 tūkst.-24 tūkst. metų pr. Kr.

Tokia ankstyva fauna, rasta taip giliai žvyre, – galimai paliktos ledyno nuosėdos, ko gero, atkeliavusios su pačiu ledynu, slinkusiu nuo šiaurės vakarų, Skandinavijos ir šiek tiek nuo Suomijos. Bet gali būti, jog tai ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje kadais gyvenusių mamutų liekanos“, – teigė T. Rimkus.

Anot archeologo, moksliniai tyrimai padės nustatyti ne tik tikslias gyvūnų rūšis, jų gyvavimo laikotarpį, bet ir gamtinę aplinką, mitybą.

Tuo metu ištyrus rastą įrankį – kirvuką/kaplį (esą koks tai tiksliai įrankis kol kas įvardyti sunku, mat ašmenys nulūžę) bus galima daug ką pasakyti apie tuo metu žmonių naudotas technologijas. Beje, panašių įrankių Lietuvoje jau buvo rasta, tačiau jie nėra datuoti. Remiantis užsienyje rastų ir ištirtų panašių daiktų pavyzdžiais, galima manyti, jog įrankis siekia vidurinį akmens amžių.