Klaipėdos
universitetas
Klaipėdos universiteto rektorius: „Kokio technologijų universiteto reikia Klaipėdai?“

Klaipėdos universiteto rektorius: „Kokio technologijų universiteto reikia Klaipėdai?“

Praėjusią savaitę premjero S. Skvernelio sudaryta darbo grupė paskelbė Lietuvos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos gaires. Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių aukštųjų mokyklų (be kolegijų), ateityje siūloma palikti po vieną plačios aprėpties universitetą Vilniuje ir Kaune bei du technologijų universitetus – Vilniuje ir Klaipėdoje. Į klausimą, ar toks sprendimas yra geras Klaipėdos regionui, atsakyčiau – tikrai neblogas.

Visų pirma jau pats savarankiško universiteto statusas reiškia, kad tam tikrose srityse pripažįstama universiteto lyderystė ir savitumas, aukšta mokslininkų ir dėstytojų kompetencija. Atsižvelgta ir į didelį regiono verslo potencialą, perspektyvius verslo bei mokslo segmentus: jūrų transportą, energetiką, mėlynąsias technologijas, akvakultūrą ir pan. Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susijusios daugiau kaip 800 įmonių, sukuriama daugiau kaip 58 tūkst. indukuotų darbo vietų bei 6,24 proc. viso Lietuvoje sukuriamo BVP, o tai 2015 metais sudarė apie 2 320 mln. eurų. Vyriausybė Klaipėdos universitetui 2015 m. skyrė 7,54 mln. eurų. Todėl visiškai suprantama LR švietimo ir mokslo ministerijos išplatinta darbo grupės pozicija, kad Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse. Tačiau universiteto bendruomenė pagrįstai tikisi, kad aukštojo mokslo reforma neliks tik deklaracija, o taps didesniu mokslo finansavimu, koreliuojančiu bent su uosto kuriamu BVP valstybės mastu, jau nekalbant apie visos Klaipėdos apskrities (12 proc. Lietuvos BVP) ir bendrai Vakarų Lietuvos (daugiau kaip 17 proc. BVP) ekonominį indėlį į šalies ekonomiką. Klaipėdos universitetas visada atsižvelgia į uosto, kuris finansiškai remia universitetą bei tiesiogiai dalyvauja jo valdyme, poreikius, vertina stiprų jo ekonominį bei socialinį potencialą.

Universiteto taryba ir vadovybė Vyriausybei teikė Klaipėdos regiono aukštojo mokslo vystymo gaires. Mūsų siūlymai buvo grindžiami regiono specifika: jūriniu sektoriumi, verslo poreikiais, universiteto, kaip svarbiausio kultūros ir mokslo židinio regione, misija. Siūlyta vystyti savarankišką Klaipėdos universitetą, kuris specializuotųsi jūros mokslų ir technologijų srityje, ne ji yra pelniusi tarptautinį pripažinimą. Numatyta vystyti ir kitas tarptautine lyderyste išsiskiriančias sritis: sveikatos mokslus, Mažosios Lietuvos istoriją, povandeninę archeologiją. Teikiant prioritetą jūriniam sektoriui, numatyta plėtoti ir sritis, kurios svarbios, siekiant darnios regiono plėtros, kaip antai socialinius, humanitarinius mokslus bei menus, nes uosto poreikiai nėra siauri – tik laivų mechanika ar krova, jie kur kas didesni. Galų gale sparčiai augantis uostas turi plėstis, o tai neišvengiamai iškels naujas socialines ir miestiečių gyvenimo kokybės problemas. Todėl greta biologų, ekologų, inžinierių ir archeologų nebus apsieita be socialinių, humanitarinių ar menų mokslų sričių specialistų. Kita vertus, pastebėtina, kad Klaipėdos universiteto universalumo plėtotę atitinka ir valstybinė regioninė politika, kur ypač stiprus dėmuo teikiamas Klaipėdai, kaip svarbiam ekonominiam, kultūriniam ir infrastruktūriniam Vakarų Lietuvos centrui. Įgyvendinti šios misijos be universiteto neįmanoma, nes universiteto humanistinės, kultūrinės įtakos aprėptis būtent ir siekia Vakarų Lietuvoje susiformavusius etnografinius regionus – Žemaitiją bei Mažąją Lietuvą. Todėl jų kultūrinio, dvasinio, istorinio paveldo, tradicijų puoselėjimas tiek iki šiol, tiek ir ateityje be universiteto mokslininkų indėlio neįsivaizduojamas.

Siekdami gerinti studijų kokybę, sutelkti žmogiškuosius išteklius, išvengti dubliavimo ir efektyviai naudoti infrastruktūrą, Klaipėdos universiteto taryba ir vadovybė siūlė glaudesnę koleginių ir universitetinių studijų integraciją. Be to, negalima išleisti iš akiračio to, kad dalis studijų Klaipėdos universitete Lietuvoje yra unikalios (pvz., jūrų technologijų, biologijos sritis ar sportiniai šokiai). Esama studijų programų, kurias Lietuvoje siūlo tik dvi aukštosios mokyklos (pvz., archeologija). Svarbu ir tai, kad humanitariniai mokslai plėtojami tik universitete, todėl nesidubliuoja su kolegijomis.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė klaidinančių interpretacijų, kad technologijų universiteto statusas apribotų mūsų veiklą tik siauru techniškų veiklų segmentu. To neturėtų būti. Tai patvirtina ir Ministro Pirmininko patarėjos švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unės Kaunaitės, kuri buvo ir aukštojo mokslo pertvarkos darbo grupės narė, viešai paskelbtas komentaras: „Drįsiu patikslinti – spaudoje daug kur pristatoma, kad Klaipėda yra matomas kaip technologinis universitetas, tačiau taip darbo grupėje jo tikrai neįvardinome. Yra siūloma Klaipėdos universitetui peržiūrėti vykdomas mokslo ir studijų kryptis ir prioritetiškai vystyti su jūrų sektoriumi susijusias mokslo ir studijų kryptis. Be to, siūloma skatinti bendradarbiavimą tarp universitetinių, koleginių ir profesinių sektorių, siekiant sustiprinti regiono potencialą ir sutelkti išteklius. Būtent dėl šios specializacijos Klaipėdos universitetas tikrai nėra pasmerktas – netgi priešingai. Jis vykdytų labai unikalias studijas ir dėl to visi studentai, norintys studijuoti tam tikrus dalykus, rinktųsi būtent Klaipėdą. Lietuvai būtų per didelė prabanga neišnaudoti savo jūrų mokslo galimybių.“ Taigi Klaipėdai deleguojama ne siauro technologijų, bet plačios aprėpties jūrinio universiteto, atitinkančio visos Vakarų Lietuvos poreikius, misija. Patys turime aiškiai susidėlioti jūrinių technologijų, jūrų biologijos ir ekologijos, uosto ir jūrų ekonomikos, jūrinės istorijos, paveldo ir kultūros bei kitų tyrimų prioritetus, kurie būtų aktualūs ir didintų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, potencialą, padėtų spręsti ekonominius, socialinius ir kultūrinius klausimus, kurie susiję su globalaus atšilimo, grėsmingo gėlo vandens išteklių pasaulyje stygiaus, aplinkos pokyčių, bendru jūros ir uosto poveikiu visuomenei. Tai nekonkurencinė niša Lietuvoje, garantuojanti Klaipėdos universitetui ir tarptautinį matomumą.

Taigi techniškasis universitetas Klaipėdoje nereiškia siauro profilio aukštosios mokyklos ar juo labiau dirbtinio ir beprasmio pavadinimo keitimo į Klaipėdos technologijų universitetą. Toks universitetas uostamiestyje vis dėlto turėtų būti universalus, tik jo veiklų slinktis, svorio centras krypsti į techniškuosius dalykus, mokslo ir verslo sąsajas, ypač į jūrinius tyrimus. Tokiame universitete turi būti vystomi sveikatos mokslai, juk pajūrio regionas yra ne tik uostamiestis, bet ir auganti kurortinė zona su besiplečiančia poilsio infrastruktūra, kuriai būtini sveikatingumo specialistai. Be to, Sveikatos mokslų fakultete vykdomos ir technologiškosios sveikatos mokslų specialybių programos, tokios kaip radiologija ar biomedicinos inžinerija.

Regionui svarbios ir kitos sritys: socialiniai, humanitariniai mokslai, menai, kurie, būdami tarptautiški, atitiktų viso jūrinio Vakarų Lietuvos regiono poreikius. Prisiminkime kad ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą su stipria architektūros pakraipa, kuri priskirtina menams, ar Kauno technologijų universitetą, kuris turi Socialinių, humanitarinių ir menų fakultetą, rengiantį anglų kalbos filologus, pedagogus, viešojo valdymo ir kitų sričių specialistus.

Klaipėdos universitete ir kolegijose šiuo metu studijuoja apie 12 tūkst. studentų, kurių didžioji dalis yra iš Vakarų Lietuvos regiono. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ataskaita „Švietimas šalyje ir regionuose 2016. Mokinių pasiekimai“, Vakarų Lietuvos regione yra didelis aukštojo mokslo sistemos vystymo potencialas. Klaipėdos, Palangos miestų ir daugelio Vakarų Lietuvos rajonų savivaldybių socialinė ekonominė aplinka vertinama kaip palankesnė nei vidutiniškai šalyje, tai lemia aukštesnius nei vidutiniškai šalyje moksleivių mokymosi rezultatus. Apskaičiuota, kad demografinis nuosmukis dėl mažėjusio gimstamumo artimiausiu metu stabilizuosis, o ilgesnėje perspektyvoje abiturientų skaičius Klaipėdos regione turėtų net augti. Vilčių teikia ir studijų finansavimo bei vietų paskirstymo sistemos pokyčiai nuo 2018 m., kuriems universitetas turi pasiruošti. Tai sudaro prielaidas vystyti gana aukšto lygio aukštąjį mokslą ir stabilizuoti studentų skaičių universitete.

Teks tęsti jau seniai pradėtus vidinius pokyčius, kai buvo gerokai pakeista Klaipėdos universiteto struktūra: sujungti keli fakultetai, sumažintas katedrų skaičius. Neišvengiamas ir bakalauro studijų programų vidinis auditas, jų skaičiaus mažinimas. Ateityje, mažinant dėstytojų skaičių dėl mažėjančių studijų programų, krūvių ir valstybinės politikos aukštajame moksle, universitetas sieks tapti ne studijų programų, bet mokslinių tyrimų akademine institucija. Juk finansavimas grindžiamas ne studentų skaičiumi, bet mokslinės veiklos rezultatais tarptautiniame kontekste. Todėl būtina didinti mokslo darbuotojų atlygį. Jau vykstantį universiteto perėjimą nuo studijų prioriteto prie mokslo, liudija ir pokyčiai doktorantūroje. Iki 2011 m. universitete vykdytos tik trys doktorantūros trijose srityse, o 2017 m. – jau 11-a doktorantūrų penkiose mokslo srityse. Stiprios trečios pakopos studijos yra tiesiausias kelias į mokslinio potencialo stiprinimą bei mokslinių tyrimų plėtojimą universitete.

Svarbu toliau vykdyti infrastruktūrinius pokyčius: atsisakyti dalies pastatų ir sutelkti universiteto padalinius į du tris modernius centrus (centriniai, Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto rūmai ir Menų akademija), pastatyti naują modernią biblioteką, kuri būtų visos universiteto bendruomenės traukos centras, atviras uostamiesčio visuomenei ir verslui. Viso to padaryti be Vyriausybės pasitikėjimo, pritarimo ir finansinės paramos neįmanoma.

Manau, neturime pagrindo nerimauti dėl viešojoje erdvėje aptariamo technologinio universiteto statuso. Priešingai, turime pagrindo džiaugtis savarankiško universiteto perspektyva ir stengtis pateisinti šalies bei regiono lūkesčius. Todėl noriu pakviesti visą Klaipėdos universiteto bendruomenę telktis naujiems darbams ir iššūkiams, nes mus visus vienija laisva mintis bei jūros dvasia.

Klaipėdos universiteto rektorius

Eimutis Juzeliūnas