LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto mokslininkų studija – proveržis oro taršos tyrimuose
29-10-2020

Septynis mėnesius rinkę duomenis ir sisteminę gautą informaciją Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai dr. Paulius Rapalis ir dr. Nadežda Lazareva šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pirmąkart viešai pristatė tyrimo „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimas bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“ rezultatus. Pristatyme dalyvavo ir LR Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas bei Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyva, KU mokslininkų metodika buvo pritaikyta ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos, esančios centrinėje miesto dalyje, aplinkos oro tyrimams. Bendro darbo rezultatai žymi dviejų institucijų sėkmingo bendradarbiavimo pradžią.  

Proveržis oro taršos tyrimuose

„KU mokslininkų išbandyta ir pristatoma metodika – proveržis, ieškant būdų, kaip spręsti daugumai šiuolaikinių miestų svarbią oro užterštumo kietosiomis dalelėmis problemą. Klaipėdai ji ypač aktuali, nes miestas ir uostas turi sugyventi glaudžioje kaimynystėje ir rasti būdus suderinti vieni kitų interesus. Džiaugiuosi Jūros tyrimų instituto komandos iniciatyva imtis „karštos“ problemos nagrinėjimo ir visoms šia tema vykstančioms diskusijoms suteikti mokslinį pagrindimą. Galbūt tyrimų išvados ne visiems bus malonios, bet, kad sėkmingai spręstume problemas, turime žinoti objektyvią realybę“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Uostamiesčio mokslininkai tyrimui naudojo Lietuvoje naują, bet  pažangiose Vakarų Europos bei Azijos šalyse jau taikomą metodiką, leidžiančią efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, identifikuoti jų sudėtį bei taršos šaltinius, modeliuoti kietųjų dalelių sklaidos tendencijas. Pirminiame tyrimo etape 10-yje miesto vietų buvo išstatyti specialūs kaupikliai, kurie rinko iš oro nusėdančias kietąsias daleles. Medžiagos iš kaupiklių buvo išimtos keturis kartus. Kaskart buvo matuojama jų masė, tiriama sudėtis. Buvo paimti grunto mėginiai. Tyrimo komanda – 4 KU JTI mokslo darbuotojai P. Rapalis, N. Lazareva, S. Suzdalev, R. Taraškevičius – konstatuoja, jog tai efektyvus ir objektyvus būdas taršos dulkėmis problemos sprendimų paieškai.

„Iki šiol buvo pavieniai oro taršos matavimai. Mūsų tyrimas apėmė didelę miesto teritoriją, o gauti duomenys atskleidė, kuriose vietose tarša kietosiomis dalelėmis yra mažesnė, kuriose didesnė, kokia dulkių kilmė – ar tai yra transporto išmetimai, ar tam tikrose vietose vykstančių gamybinių procesų padariniai. Turint tokią analizę jau galima greičiau reaguoti į situaciją ir ją gerinti. Pvz., į vieną ar kitą mikrorajoną nukreipti gatvių plovimo mašinas, intensyvinti želdinių juostas ar ieškoti priemonių, kaip neutralizuoti taršius gamybos procesus“,- tyrimo išvadas komentuoja dr. Paulius Rapalis.

Apie KLASCO teritoriją – tarša geležies dulkėmis

Naujoji metodika, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos agentūra, buvo pritaikyta ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijos, esančios miesto centrinėje dalyje, aplinkos oro kokybei tirti. Bendrovė nuolat sulaukia aplinkinių gyventojų kaltinimų dėl taršos metalo dulkėmis.

Vienos iš didžiausių uosto kompanijų aplinka buvo stebima 6 savaites, 10 kaupiklių buvo išdėstyti trejomis juostomis apie įmonę (250 m, 400 m ir 650 m atstumu) ir rinko iš oro nusėdančias dulkes. Mokslininkų išvada vienareikšmiška: iš bendrovės, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės. „Anomalinius geležies kiekius aptikome ir už 650 metrų pavėjui nuo įmonės teritorijos. Didžiausia aptikta geležies koncentracija bendrame skirtingų kietųjų dalelių kiekyje siekė net 40 proc.“,- sako vienas iš tyrimo autorių dr. P. Rapalis. Mokslininkai sako, negalintys komentuoti, kaip tokie taršos rodikliai atitinka aplinkosauginėms normoms, nes tokių normatyvų esamuoju laiku nėra.

Naujovė aplinkosaugininkams padės efektyviau išaiškinti taršos šaltinius

Spaudos konferencijoje dalyvavę pastarojo tyrimo uostamiestyje partneriai – Aplinkos apsaugos agentūra, remiantis šio tyrimo rezultatais, taip pat atliko oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, kurio tikslas nustatyti, kaip kietosios dalelės galimai pasiskirsto aplinkos ore. Modeliavimas rodo, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo taršos šaltinio ir siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos.

„Analizuojant gerąją užsienio patirtį, drauge su Klaipėdos universitetu ieškojome nestandartinių būdų, kaip spręsti visai Klaipėdai opų taršos klausimą, todėl išbandėme naują tyrimo metodą, kuris dar nebuvo taikomas Lietuvoje, tačiau naudojamas kitose užsienio šalyse. Galime tik pasidžiaugti sėkmingu dviejų institucijų bendradarbiavimo rezultatu – taikant naujus tyrimų metodus įgijome galimybę ženkliai sumažinti taršą ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje. Turint šiuos tyrimų duomenis, dabar galime tobulinti aplinkos vertinimo sistemą, kuri leis žymiai lengviau nustatyti ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai“,- teigia Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas.

Aplinkos apsaugos agentūra kreipsis į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl naujų tyrimo metodų taikymo ir taršos šaltinių vertinimo teisinio reglamentavimo. Tyrimo duomenis taip pat planuojama perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris pagal savo kompetenciją galės atlikti vertinimus dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai.