LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto mokslininkai kurs ateities autonominį žaliąjį uostą

Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su projekto vadovu, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto, Informatikos ir statistikos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Andziuliu įgyvendina ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ projektą „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ (Lietuvos mokslo taryba įsak. Nr. V-27, projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0081, 695 tūkst. Eur).

Projekto tikslas – ištirti uosto konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes, integruojant naujausias išmaniąsias Informacines ir ryšio technologijas (IRT) bei krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiškumo lygį. Taip pat siekiant sinchronizuoti krovos dalyvius ir darbus – sukurti konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, vadovaujantis technologijų sinchronizavimo moksliniais principais, sukuriant išmaniųjų jūrinių konteinerių terminale koncepciją atliekant sukurto metodo analizę ir prototipavimą.

„Toks uostas būtų valdomas dirbtiniu intelektu – robotais, išmaniais įrenginiais. Uoste nebus nė vieno žmogaus – į uostą atplauks savavaldis laivas, autonominis kranas iškraus konteinerius ir juos perduos vežėjams. Tai didžiulis mechanizmas, labai galingos ir sudėtingos informacinės technologijos. Pasaulyje yra 4 tokio tipo uostai: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Kinijoje“, – pasakoja projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis.

Projekto eigoje bus vykdomos mokslinės veiklų, kurių tikslas – sukurti naują metodą, leidžiantį efektyviau išnaudoti uosto terminale esančias krovimo technologijas, padidinti terminale operuojančių įrenginių autonomiškumo lygį vykdant krovimo darbus, nesumažinanti krovimo efektyvumo, vertinant energijos sąnaudas bei pasiūlyti optimalias technologijas ir valdymo algoritmus, išnagrinėti jų veikimo gaires, atliekant autonominius krovimo proceso darbus.

Pasak A. Andziulio, KU mokslininkų komanda remsis pasaulyje esančių keturių autonominių žaliųjų uostų patirtimi. „Klaipėdos universitetas jau turi įdirbio šioje srityje, yra apgintų daktaro disertacijų, atlikta mokslinių tyrimų. Juk ir šis projektas buvo teikiamas ne mokslininkų kompetencijas ugdyti, o atlikti mokslinį tyrimą, kuris yra reikalingas Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui“, – teigia mokslininkas.

KU mokslininkams projekte būtina atsakyti, kokiomis inovatyviomis krovos technologijomis bus grindžiama fizinė Klaipėdos uosto plėtra, įsisavinamos naujos teritorijos Kuršių marių pakrantėje, o šiaurinėje dalyje – statomas jūrinis uostas. Todėl projekto tiksluose ir uždaviniuose yra numatyta Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pateikti susistemintas įžvalgas apie pasaulinę išmaniųjų sistemų diegimo praktiką uostuose bei kurti naujas sumaniąsias krovos procesų valdymo technologijas.

„Kadangi Klaipėdos universitetas yra vienintelis Lietuvoje universitetas, tiriantis ir dirbantis jūrų mokslų srityje, mūsų tikslas šiame projekte pateikti pramonei naujausias mokslines įžvalgas ir galimybes sukurti ateities žaliąjį uostą Klaipėdoje“, – sako projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ vadovas KU mokslininkas prof. dr. A. Andziulis.

Projektas startavo 2017 m. gruodžio 20 d. Projekte taip pat dirbs KU mokslininkų komanda: dr. Sergejus Jakovlevas, dr. Mindaugas Kurmis, dr. Darius Drungilas, dr. Tomas Eglynas, dokt. Mindaugas Jusis, prof. dr. Rimantas Didžiokas, prof. habil. dr. Marijonas Bogdevičius, prof. dr. Jolanta Janutėnienė, prof. dr. Eleonora Guseinovienė, doc. dr. Audrius Senulis, dr. Valdas Jankūnas.

 

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšų.