Klaipėdos
universitetas
Klaipėdos universiteto Menų akademijos prof. dr. Rimanto Sliužinsko mokslo darbai užsieniuose

Interviu su KU MA prof. dr. Rimantu Sliužinsku apie jo mokslo darbus užsieniuose

Gerbiamas profesoriau, teko girdėti apie aktyvią jūsų mokslinę veiklą užsienio universitetuose. Ar tai tiesa?

– Ne vien universitetuose. Pastaraisiais metais po eilės mano užsienio vizitų KU Menų akademija užmezgė aktyvius ryšius su Kazachstano menų universitetu Astanoje, Dnepropetrovsko, Odesos nacionalinėmis muzikos akademijomis Ukrainoje. To dėka su šiomis aukštosiomis mokyklomis KU jau neseniai pasirašė bendradarbiavimo akademinėje bei mokslinėje veikloje sutartis. Prasidėjo studentų tarpusavio stažuotės, keičiamasi informacija apie mokslo bei meno renginius, mūsų mokslo leidiniuose publikuojami svečių moksliniai straipsniai. Rengiamasi analogiškas sutartis pasirašyti ir su Kijevo Nacionaline P.I.Čaikovskio muzikos akademija, deramasi su Lvovo I.Franko universiteto vadovybe. Tenka ten lankytis įvairiais mokslo bei akademiniais reikalais, tad visa tai verta įteisinti abiem pusėm naudingais oficialiais dokumentais.

Kokia iš viso to nauda jums, kaip mokslininkui etnomuzikologui?

– Visada esu ir būsiu Klaipėdos universiteto patriotas. Todėl visų pirma vis naujai kuriamus ryšius perduoti is savo kolegoms bei mūsų Alma Mater vadovybei. Juk turime ieškoti potencialių studentų ne tik Lietuvoje, bet ir užsieniuose. Lankausi aukščiau minėtų aukštųjų mokyklų Etnomuzikologijos profilio katedrose, folkloro archyvuose. Ten tenka praleisti daug laiko ieškant medžiagos lyginamiesiems lietuvių ir įvairių slavų tautų muzikinio folkloro tyrimams. Monografija apie lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajas jau paskelbta. Eilėje – lietuvių ir ukrainiečių bei baltarusių liaudies dainų panašumai bei skirtumai. Daugeliu atvejų jie liudija bendras mūsų tautų etninės muzikos ištakas. Kasmet Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje šiomis ir kitomis temomis skelbiu po 7-8 straipsnius, taigi – minimalius reikalavimus vyriausiajam mokslo darbuotojui viršiju penkiskart…

Kaip jūs visa tai sugebate suderinti su darbu Klaipėdos universitete?

– Tai nėra lengva. Esu dėkingas KU ir Menų akademijos vadovybei už supratimą ir paramą gausioms komandiruotėms po įvairias Europos slavų šalis. Jau treti metai į jas vykstu tik savo lėšomis, universitetui visa tai nekainuoja nė cento. Dalinai šių išvykų lėšas kompensuoja kviečiančioji pusė. Nebelikus pastovių mano dėstytų studentams disciplinų, einant vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas vietoje paskaitų lieka daug laiko moksliniams darbams, taigi – ir išvykoms. Esu UNESCO globojamos ir 128 šalis vienijančios ICTM (International Council for Traditional Music) organizacijos atsakingas pareigūnas, tad šių metų spalio mėnesio 13-15 d.d. kartu su kolegomis iš Austrijos, Slovėnijos, Rusijos ir Kroatijos teko daug dirbti rengiant pirmąją ICTM Slavų tradicinės muzikos mokslinę konferenciją Liublianoje (Slovėnija). Distanciniu būdu ne viską pavyko nuveikti, tad paskutinę savaitę iki jos atidarymo petys petin dirbome visi kartu pačioje Liublianoje. O į ją atvyko įvairių slavų tautų mokslininkai iš 11 šalių. Ir vėl – nauji kontaktai, kvietimai apsilankyti, bendradarbiauti. Vieną kvietimą teko priimti iškart – iš Liublianos vykau tiesiai į Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), kur ten surengtoje mokslinėje konferencijoje spalio 20 d. skaičiau pranešimą jau kita tema. Balkanų šalyse labai mažai žinomas mūsų lietuviškasis folkloras, tad pastoviai tenka atsakinėti į gausius klausimus, papildomai aiškinti jo ypatybes.

Pranešimai mokslinėse konferencijose, jų organizavimas bei darbas UNESCO lygmens mokslo institucijose. Ar tai ir viskas?

– Toli gražu ne… Daug laiko pastaraisiais metais tenka praleisti Ukrainoje. Savaitėmis tenka sėdėti Kijevo Nacionalinės muzikos akademijos folkloro archyvuose, kur saugomi neišsemiami lobiai kartais ir labai jau panašių į lietuviškas įvairių Ukrainos etninių regionų liaudies dainų. Tenka iš garso ar video įrašų (kopijuoti – šiukštu – negalima…) jų melodijas išrašyti natomis, lyginti su lietuviškaisiais atitimenimis. Ir ekspedicijos… Ukrainos kaimas šiuo metu panašus į lietuviškąjį kaimą, kurį mes atsimename iš savo vaikystės. Dažname Voluinės, Naddneprianščinos, Podolės regionų kaime po vienu stogu tebegyvena keturios kartos – bobutė su dieduku, mama su tėčiu, dukra ar sūnus ir dar anūkai… Jokios emigracijos. Kaimuose tebeveikia vietiniai kultūros namai, pilna mokinių mokykla… Ir dažna anūkė dar ir pataiso savo močiutę, jeigu ji ką nors suklysta, pasakodama apie vietinius vestuvių papročius… Vadinasi – tradicija gyva. Jau šimtais valandų skaičiuojami tokiose bendrose mūsų su ukrainiečiais etnomuzikologais rengiamose folkloro ekspedicijose padaryti video ir audio įrašai keliauja į minėtos Kijevo muzikos akademijos archyvus. Kopijos – su manimi į Lietuvą. Tai anksčiau ar vėliau bus skelbiama mokslo šaltinių ar tyrimų leidiniuose.

Ar nebaisu? Juk Ukrainoje vyksta ir karo veiksmai…

– Tikiu lemtimi. Jeigu žmogui lemta nuskęsti – jis nežus eismo avarijoje, ir atvirkščiai. Jei bus lemta – bet kur nuo stogo plyta ant galvos gali nukristi. Taip, į daugelį kelionių vykstu savo asmeniniu automobiliu. Vien aukščiau minėtas konferencijas Liublianoje ir Sarajeve pasiekiau įveikęs dešimties valstybių sienas ir per keturių tūkstančių kilometrų atstumą. Ačiū supratingiems tenykštiems kolegoms, kurie retsykiais savo sąskaita benzino įpildavo… Teko įveikti ir serpantinus Dalmatijos Alpėse, važiuoti tiek autostradomis, tiek ir duobėtais keliais. Ties Čerkasais teko sutikti Ukrainos šarvuočių koloną, greičiausiai vykstančią į Donecko frontą. Sustoji, praleidi koloną ir važiuoji toliau… Tuos giliuosius kaimus su gyvosios folklorinės tradicijos lobiais dažnu atveju gali pasiekti tik savo transportu – autobusai ten retai beužsuka… O Sarajevo Muzikos akademijos koncertų salės sienoje iki pat šiol styro maždaug metro skersmens skylė, bombos išmušta 1992-1995 metų Jugoslavijos karo metu… Kas žino – gal tuo metu ten vyko koncertas? Gal ten pat žuvo kas nors iš jo klausytojų? Nedrąsu buvo apie tai klausinėti…

Profesoriau, o kokie Jūsų artimiausi planai?

– Netrukus vėl vykstu į Ukrainą. Esu laukiamas ne tik Kijeve. Gruodžio mėnesį dalyvausiu keliose ekspedicijose Dnepropetrovsko srities kaimuose. Organizaciniais minėtos UNESCO institucijos reikalais vyksiu į Lvovo, Odesos, Dnepropetrovsko universitetus. Tačiau daugiausia laiko ten praleisiu folkloro archyvuose. Užčiuopiau ypač ryškius mano gimtosios Dzūkijos kalėdinių liaudies dainų panašumus su ukrainiečių melodijomis. To dar niekas pas mus netyrinėjo. Gal pavyks rasti unikalių jų variantų? O juk ir pačios Kalėdos ne už kalnų… Leiskite iš anksto su šia nuostabia švente pasveikinti Jus ir visą mūsų Klaipėdos universiteto bendruomenę!

Ačiū, gerbiamas profesoriau. Gražių ir darbingų švenčių linkiu ir Jums.

Foto 01 Mokslinėje konferencijoje Liublianoje (Slovėnija). 2016 10 13.
Foto 02 Diskusijos su Kijevo (Ukraina) Nacionalinės muzikos akademijos kolegomis etnomuzikologais. 2016 08 24
Foto 03 Kijevo (Ukraina) Nacionalinės muzikos akademijos folkloro archyve. 2016 08 26
Foto 04 Prof. R. Sliužinskas skaito pranešimą mokslinėje konferencijoje Liublianoje (Slovėnija). 2016 10 13.
Foto 05 Nepraleidžiame progos reklamuoti KU MA mokslo leidinius. Kijevo (Ukraina) Nacionalinės muzikos akademijos folkloro archyve. 2016 08 22.
Foto 06 Folkloro ekspedicija. Su Čerkasų srities Čigirino rajono Chudolijivkos kaimo (Ukraina) folkloro pateikėjais. 2016 07 14.
Foto 07 Folkloro ekspedicija. Šis molinių sienų namas buvo statytas dar XIX šimtmetyje. Čerkasų srities Čigirino rajono Chudolijivkos kaimas (Ukraina) 2016 07 14.
Foto 08 Folkloro ekspedicija. Dnepropetrovsko srities Mahdalynivkos rajono Vynogradivkos kaimo (Ukraina) folkloro pateikėjos. 2016 06 14.
Foto 09 Folkloro ekspedicija. Pakeliui į Voluinės krašto (Ukraina) kaimus. 2015 11 04.
Foto 10 Odesa (Ukraina). Su legendariniu dainininku Leonidu Utiosovu. 2016 04 12.
Foto 11 Pakeliui iš Liublianos (Slovėnija) į Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina). Dalmatijos Alpės. 2016 10 18.
Foto 12 Ką tik kirtome Bosnijos ir Hercegovinos sieną… 2016 10 18.
Foto 13 1992 – 1995 m. Jugoslavijos karo pėdsakai istorinio Mostaro miesto (Bosnija ir Hercegovina) gatvėse. 2016 10 21.
Foto 14-15 Amžinas karo aidų skausmas. Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) Muzikos akademijos koncertų salės siena… 2016 10 22.

Nuotraukų autorius – prof. dr. Rimantas Sliužinskas arba jo kolegos Slovėnijoje ir Ukrainoje.