LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto geografų pavasaris Izraelyje ir Palestinoje

2018 m. balandžio 19-25 dienomis bakalauro programos „Socialinė- ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentai vyko į tolimąją praktiką, kurios metu lankėsi Izraelyje ir Palestinoje. Tokia tolimosios praktikos išvyka yra privaloma pagal LR Visuomeninės geografijos studijų reglamentą, ir vykdoma nuo 1998 metų.

 Izraelis – tai geografiškai tolimiausia valstybė, kurioje apsilankė šios programos studentai. Izraelis ypatinga ir išskirtinė šalis, kuri garsėja savo giliomis tautinėmis tradicijomis bei papročiais, muzika, architektūra, religija ir istorija. Studentus lydėjo tolimosios praktikos ir geografijos programų vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas ir SMF studijų prodekanė, geografė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė.

Tolimosios praktikos tikslas – susipažinti su Izraelio valstybės kūrimo istorija, regionine plėtra,  šalies socialine-ekonomine ir kultūrine raida, geografiniais dėsningumais, judaizmo ištakomis. Tolimosios praktikos metu keliavome po visą Izraelį, lankėmės Jeruzalės, Tel Avivo, Jafos, Ramat Gano miestuose, Ein Gedi ir Kumeirano vietovėse prie Negyvosios jūros, Judėjos dykumoje. Taip pat aplankėme ir Betliejų Palestinoje. Praktikos metu buvo atlikti savarankiški geografiniai kokybiniai tyrimai, bendravome su vietiniais žydais ir arabais. Tyrėme Izraelio gyventojų aprangos geografiją, viešojo transporto paslaugų geografiją, automobilių parką, mažmeninės prekybos geografiją, viešųjų erdvių sutvarkymą ir jų pritaikymą rekreacijai ir laisvalaikiui, palyginome prekių ir paslaugų kainas, analizavome kultūros paveldo ir miestų geografiją, urbanizacijos procesus. Atliekant praktines užduotis buvo taikomi stebėjimo, fiksavimo, palyginimo ir interviu metodai Jeruzalės, Tel Avivo ir Jafos  miestuose.

Tolimoji praktika prasidėjo aplankant taikos buveine vadinamą Jeruzalės miestą. Šis miestas garsėja dėl trijų religijų atstovų bendruomenių: žydų, krikščionių, musulmonų. Čia didžiulė ir išskirtinė religinių, istorinių paminklų koncentracija. Galima pamatyti skirtingas kultūras – žydus ortodoksus su juodais drabužiais ir peisais, arabus, kviečiančius ką nors nusipirkti, daug stačiatikių, krikščionių piligrimų iš įvairių pasaulio šalių. Lankėmės Jeruzalės žydų, musulmonų, krikščionių ir armėnų kvartaluose.

 Pažintį su Jeruzale pradėjome aplankant Kedrono slėnį, Alyvų kalną – 100 m aukščio kalvą ir vieną seniausių žydų kapinių pasaulyje, manoma, kad šiame slėnyje yra palaidota apie 150 000 žymių žydų, nusipelniusių Izraelio valstybei ir žydų tautai. Taip pat aplankėme Visų Tautų baziliką, Getsemanės sodą. Sužinojome, kad šiame sode iki šiol auga 8 alyvmedžiai pasodinti dar I amžiuje. Apžiūrėjome Marijos Magdalietės bažnyčią, keliavome keliu Via Dolorosa. Sutikome maldininkus iš Lietuvos ir kartu su jais aplankėme Šventojo kapo bažnyčią, kuri, kaip teigiama, pastatyta toje vietoje, kur Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas, o vėliau prisikėlė. Didelį įspūdį paliko Raudų siena, kurią teko aplankyti per šabo šventę. Įspūdį paliko ne tik prie Raudų sienos skubantys žydai meldimuisi, bet ir netikėtas susitikimas su Prancūzijos žydu, kuris noriai papasakojo apie žydų aprangos kultūrą, gyvenimo būdą, šabo šventę ir atsakė į visus rūpimus klausimus dar atsiradusius prieš pradedant pažintį su Jeruzale. Esame dėkingi už atsitiktinio praeivio įdomius pasakojimus, kurie suteikė daug vertingų žinių, kurių nerasime keliautojų knygose, kelionių aprašymuose apie Izraelį ir žydų tautą.

Praktikos metu taip pat lankėmės JTO dalinai pripažintos valstybės Palestinos Vakarų kranto teritorijoje. Vaizdas Palestinoje išties skyrėsi nuo Jeruzalės – pastatai apgriuvę, gatvėse pastebime daug skurdžiai gyvenančių palestiniečių. Vakarų krantą ir Izraelį, ties Betliejumi, skiria didžiulė siena, kurią arabai vadina „Apartheido siena“. Pagrindinis tikslas Betliejuje buvo aplankyti Kristaus gimimo bažnyčią bei vietą, kur, tikima, gimė Jėzus. Vakarų krante taip pat lankėmės Jordano riftinio lūžio slėnyje, kuriame yra žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (-427 m. žemiau pasaulinio vandenyno lygio). Tai žemiausia vieta pasaulyje, kurioje apsilankė ir Klaipėdos universiteto studentai. Regiono kraštovaizdis, maudymosi patirtis Negyvojoje jūroje paliko neišdildomą įspūdi, nes šioje jūroje paskęsti neįmanoma – dėl didelio druskingumo žmonės paprastai plūduriuoja vandens paviršiuje.

Išvykos į Izraelį metu grožėjomės ne tik Jeruzalės didybe. Įspūdingumu nenusileido ir kitas  aplankytas miestas garsėjantis savo kitoniškumu – Tel Avivas. Miestas sužavėjo šiuolaikiškumu ir įvairiapusiškumu, paplūdimiais ir rekreacine infrastruktūra. Čia gausu dangoraižių, moderniosios architektūros pastatų. Mieste 80 proc. gyventojų naudoja saulės energiją, o tai tik patvirtina miesto technologinį pažangumą. Tel Avive įsikūręs pasaulinės svarbos komercinis rajonas. Mieste vystoma maisto, tekstilės, chemijos, metalo apdirbimo, elektronikos, medienos apdirbimo pramonė, deimantų šlifavimas. Tel Avivas svarbus transporto mazgas, turintis didžiausią pasaulyje autobusų stotį ir netoli esančius du tarptautinius oro uostus: Dov Hoz ir Ben Gurion. Pastebėjome, kad Tel Avivo pakrantės juosta jau kurį laiką yra labai susiaurėjusi. To priežastis – Nilo upė į Viduržemio jūrą atplukdo mažiau smėlio dėl Asuano užtvankos Egipte, todėl Izraelio pakrantėse ir priekrantėse mažėja smėlio.

Tel Avivas vadinamas baltuoju miestu dėl bauhaus stiliaus pastatų. Miesto dalis, kurioje dominuoja ši architektūros stilistika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dar ryškesnį įspūdį galima susidaryti šį miestą aplankius po Jeruzalės: dominuoja balta, šviesi pastatų spalva tačiau visiškai kitokia stilistika, kitokią istoriją menantys pastatai, kitoks miesto urbanistininis dizainas.

Vienas iš pagrindinių tolimosios praktikos tikslų – susipažinti ir aplankyti Bar-Ilan  universitetą, kuriame taip pat dėstoma socialinė ir ekonominė geografija. Universitetas turi 10 skirtingos specializacijos fakultetų. Socialinių mokslų fakultete yra Geografijos ir Aplinkos studijų katedra. Ekonominės geografijos profesorius Micheal Sofer (Izraelio geografų draugijos prezidentas) supažindino mus su universiteto aplinka, tyrimų laboratorijomis, atliekamais dirvožemio tyrimais. Sužinojome, kad šio universiteto mokslininkai ir studentai tyrinėja šalies dirvožemio rūgštingumą, dirvožemio sudėtį, užterštumą sunkiaisiais metalais. Taip pat supažindino su dirvožemio apsaugine sistema, kurios tikslas – apsaugoti dirvožemį nuo smarkaus lietaus ir laistymo sistemos sukeliamų pažeidimų, dengiant dirvožemį grūdinėmis kultūromis. Visiems tyrimams atlikti pasitelkiami skirtingos paskirties aparatai ir įrenginiai. Sužinojome, kad universitetas tiria ir Viduržemio jūros bei Negyvosios jūros dugno dirvožemio užterštumą. Taigi, šis universitetas paliko didelį įspūdį ir sužavėjo šiuolaikišku požiūriu į mokslą ir plačia vykdomų tyrimų įvairove.

Apsilankymo universitete metu, prof. M. Sofer vedė paskaitas apie  Izraelio regionų geografiją, kaimo ir kraštovaizdžio geografiją, gyventojų ir gyvenviečių geografiją, demografiją, miestų geografiją ir urbanizaciją. Profesorius pasakojo apie kibucų veiklą. Kibucuose visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė. Taip pat suteikė išsamesnės informacijos apie mošavų ūkius. Mošavos pagrindinis principas – ūkininkai turi privačią nuosavybę, tačiau ne žemę. Profesorius M. Sofer išsamiai pristatė kaimo ir miesto situaciją, supažindino su autentiškais reiškiniais, kaimuose vyraujančiais socialiniais procesais, pravedė ekskursiją po senąjį Jafos miestą, iš kurio išaugo modernusis Tel Avivas. Jafa dėl savo senojo uosto, prekyviečių ir unikalios atmosferos yra vienas lankomiausių Izraelio miestų, kuriame įsikūrusios menininkų ir amatininkų dirbtuvės. Viena iš veiklų, kurią užsiiminėjo gatvių prekybininkai – kilimų apsiuvinėjimas rankomis.

Tolimosios praktikos metu sustiprinome žinias apie Artimuosius Rytus, šio regiono socialinę- geografiją, kultūrų ir religijų geografiją, geopolitiką. Buvo įdomu aplankyti Bar Ilan universitetą ir sužinoti apie universiteto geografų vykdomus mokslinius tyrimus. Džiaugiamės, kad išvyka buvo turininga ir ypatingai atitinkanti visų paskaitų tematikas. Nuoširdžiai dėkojame doc. dr. Eduardui Spiriajevui už pastangas bei suteiktą galimybę išvykti į tolimąją praktiką ir joje pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Linkime ir kitų geografijos kursų studentams tęsti pažintį su Izraeliu, jo kraštovaizdžiu, visuomene, ekonomika, regionais. Kelionės metu supratome, kad pasaulio įvairovė yra didesnė už žmogaus galimybes tą įvairovę pažinti.

 Socialinės-ekonominės geografijos ir regionistikos bakalauro III kurso studentės