LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto archeologai pristatė pirmuosius šv. Jono bažnyčios tyrimų rezultatus
18-09-2020

Daugiau nei 3 savaites Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai, kuriems vadovauja dr. Raimonda Nabažaitė, dirba Turgaus gatvės pabaigoje esančiame sklype, kur stovėjo šv. Jono bažnyčia, kuri vėl bus atstatyta. Pirmieji archeologiniai radiniai penktadienį buvo pristatyti žiniasklaidai. Rasta galimai beveik prieš šimtą metų naudota šildymo sistema, elektros laidas, lango ir karstų rankenų bei kitų fragmentų.

Bažnyčios vietoje archeologai iš viso ruošiasi atidengti 600 kv. m plotą. Šiuo metu atidengta jau apie 400 kv. m. Pasak projekto vadovės dr. Raimondos Nabažaitės, įsigilinta iki bažnyčios gyvavimo laikotarpio – atidengta truputį žemiau pamatų ir grindų lygio. Likusi dalis bus atidengiama kitais metais, o šiemet tyrimus ketinama baigti po trijų savaičių. 

„Šių tyrimų tikslas yra atidengti visą bažnyčios perimetrą ir išsiaiškinti, kokia yra išlikusių pamatų būklė, kokią tai turės įtaką bažnyčios atstatymo projektui, projektiniams sprendiniams. Tyrimų tikslas taip pat yra surinkti kiek įmanoma daugiau architektūros – interjero ir eksterjero detalių, kurios leistų atstatant bažnyčią jas galbūt pritaikyti tam tikriems sprendiniams“, – pabrėžė R, Nabažaitė.

Šiemet KU archeologai tiria bokšto ir dalies šoninių sienų pamatus. Pastebėta, kad pamatai yra kur kas žemiau šventoriaus ir kapų lygio. Tikėtina, kad būtent toje vietoje vyko pagrindinis sprogimas karo metu, nes pamatai yra išjudinti, susidariusi buvo didžiulė erdvė, kuri, demontavus bažnyčią, buvo užpilta būtent plytomis ir kita statybine medžiaga.

Pasak R. Nabažaitės, didžiausias atradimas yra netikėtas inžinerinis įrengimas, kuris siejamas su 1925 metais bažnyčios šildymo sistemos atnaujinimu.

„Iš istorinių šaltinių mes žinome, kad dujinis šildymas buvo pakeistas cirkuliuojančio oro šildymu. Esame aptikę apskritą tokį inžinerinį įrenginį su grindų vidaus kanalu ir grotelėmis, kuris atrodytų ir tarnavo būtent bažnyčios naujam šildymui. Kol kas dar sunku spręsti, kaip šita sistema funkcionavo, reikės atlikti istorinius tyrimus. Bet visame mūsų archeologinių tyrimų tame kontekste tai yra naujas, įdomus atradimas. Veikiausiai atidengiant likusio ploto dalį, turėtume aptikti ir kitoje pusėje esančią analogišką sistemos ašį“, – vylėsi R. Nabažaitė.