LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universiteto absolventai ir darbuotojai įtraukti į rinktinių biografijų žinyną

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Tarp dviejų tūkstančių asmenybių galima rasti per 700 mokslų daktarų, per 500 menininkų, pelniusių svarbiausias Lietuvos meno premijas. Galima džiaugtis, kad 18 asmenybių savo gyvenimą susiejo su Klaipėdos universitetu. Antrajame tome spausdinamos šių ir kitų KU absolventų biografijos: režisieriaus, aktoriaus, scenaristo Ramūno Abukevičiaus, šokėjos, choreografės Loretos Juodkaitės, poeto, vertėjo Jono Liniausko, šokėjo, choreografo, režisieriaus ir aktoriaus Petro Lisausko, baleto šokėjo ir choreografo Aurelijaus Liškausko, Seimo nario, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, verslininko Vido Mišeikio, pulkininko leitenanto Romualdo Moldario, fotomenininkės ir kino operatorės Kristinos Sereikaitės, aktorės Monikos Vaičiulytės ir kitų.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

„Asmenybė formuojasi iš ilgesio ir svajonių, klaidų ir kalčių, skausmo ir džiaugsmo, praregėjimo ir apakimo akimirkų, laimėjimų ir pralaimėjimų. Žodis „asmenybė“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „persona“, kuris reiškia teatro kaukę, anuomet naudotą kuriant skirtingus vaidmenis arba siekiant nuslėpti savo tikrąją tapatybę“, – pasakoja Klaipėdos universiteto docentas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, režisierius Ramūnas Kaubrys.

„Asmenybe laikytinas laisvas ir kūrybingas žmogus. Pagarba kitiems žmonės – svarbiausias jo visų darbų motyvas“, – įsitikinusi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros lektorė, šokio teatro „Padi dapi fish“ direktorė, choreografė, režisierė Agnija Šeiko.

„Manau, asmenybe galima vadinti žmogų, kuris savo charakteriu, mąstymu, tam tikrais sugebėjimais yra unikalus ir daro įtaką aplinkui esantiems. Tai turėtų būti be galo įdomus žmogus, turintis aiškią poziciją ir tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Asmenybė tam tikromis savo charakterio savybėmis, savo vidine stiprybe, pasiektais rezultatais savo srityje traukia prie savęs aplinkinius. Mąstant apie žmones, kuriuos galėčiau pavadinti asmenybėmis, man kyla įspūdis, kad tai yra žmonės, aiškiai žinantys savo tikslą, savo misiją šioje Žemėje ir pasaulyje paliekantys gilius savo pėdsakus. Turbūt asmenybe ir tampama, kai ieškoma savo egzistavimo prasmės… Tie palikti pėdsakai, nuveikti darbai turėtų skatinti žmones mylėti, tikėti savimi, kurti, mąstyti, gyventi“, – svarsto Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos džiazinio dainavimo mokytoja, folkloro, džiazo ir populiariosios muzikos dainininkė Rasa Serra.

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Tarp apžvalgų autorių – VGTU docentė dr. Dalia Bardauskienė, VDU docentas dr. Kastytis Antanaitis, VU docentė dr. Irena Eglė Laumenskaitė, Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vaclovas Miškinis, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė, Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė dr. Gerda Žygienė, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Gintaras Nenartavičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir daugelis kitų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Specialiai knygai apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.