LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos universitete pradėtas įgyvendinti lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planas

2018 metų lapkričio mėnesį Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto bei Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto tarybos patvirtino „Lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planą 2018–2023 metams“.

Dokumento projektą rengė Klaipėdos universitete vykdomos „Horizontas 2020“ programos projekto lyčių lygybei Baltijos šalių jūrų tyrimų organizacijose užtikrinti (angl. Baltic Gender) darbuotojai. Siekiant išanalizuoti esamą lyčių lygybės situaciją, atlikta Jūros tyrimų instituto bei Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto, t. y. padalinių, kurių veiklos specifika dažnai traktuojama kaip turinti tam tikrą „vyrišką atspalvį“, akademinio personalo struktūros analizė. Pasitelkus projekto partnerių gerąją patirtį, Lietuvos ir užsienio ekspertų rekomendacijas, nustatytos probleminės sritys ir parengtas priemonių planas.

Atlikus akademinio personalo struktūros analizę, nustatyta, kad 2017-ųjų pabaigoje akademinio pobūdžio darbą Klaipėdos universitete dirbo 44 % vyrų ir 56 % moterų. Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete šis santykis atitinkamai buvo 53 % ir 47 %, Jūros tyrimų institute – 68 % ir 32 %. Analizuoti duomenys išskyrė Jūros tyrimų institutą, kaip struktūrinį vienetą, kur būtina labiau pasidomėti lyčių lygybės klausimu, nagrinėjant veiksnius, lemiančius tokį ryškų skirtumą.

Išanalizavus sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų padėtį, pažymima, kad šiandien tiek Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetui, tiek Jūros tyrimų institutui vadovauja moterys, 2015 m. išrinktą JTGMF tarybą sudaro 7 vyrai ir 10 moterų, o 2017-ųjų pabaigoje suformuotoje JTI taryboje iš 11-os jos narių 5-ios yra moterys. Tai rodo, kad moterys aktyviai dalyvauja formuojant ir vykdant padalinių veiklą, tai gali būti puikus pavyzdys merginoms, svarstančioms galimybę siekti karjeros jūros mokslų ir technologijų akademiniuose padaliniuose. Tačiau kalbant apie akademinę karjerą, situacija ne tokia džiuginanti. Vyrų ir moterų santykis tipiniuose KU jūros mokslų ir technologijų srities akademinės karjeros tarpsniuose – magistrantas, tyrėjas, doktorantas, asistentas / jaunesnysis mokslo darbuotojas, lektorius / mokslo darbuotojas, docentas / vyresnysis mokslo darbuotojas, profesorius / vyriausiasis mokslo darbuotojas – keičiasi moterų nenaudai, kritinis tarpsnis (lūžio taškas, kai vyrų yra daugiau nei moterų) – podoktorantūros laikotarpis. Be to, nors panaši tendencija gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) srityje klostosi ir kitose Europos Sąjungos šalyse, moterų skaičius Klaipėdos universitete aukštėjant akademinei pozicijai mažėja labiau už Europos Sąjungos vidurkį.

Moterų ir vyrų santykio minėtuose padaliniuose situacijos ir priežasčių analizė lėmė, kad priemonių plane daug dėmesio skiriama akademinę karjerą pradedančioms mokslininkėms, kurių profesinio tobulėjimo tempui turi įtakos ne tik srityje vyraujantys „vyriški standartai“, bet ir šeiminiai įsipareigojimai. Siekiant pagerinti ne tik moterų matomumą ir įtraukimą į tyrimų grupes, bet ir tyrimų grupių rezultatyvumą, „Lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų plane 2018–2023 metams“ numatytos priemonės lyčių aspektą integruoti į mokslinių tyrimų turinį, studijas ir komunikaciją.

„Lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planas 2018–2023 metams“.

Projektas „Baltic Gender“ finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“ lėšomis, dotacijos Nr. 710363.