English version   Mano KU   Ieškoti tinklapyje
Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį

Lietuvos universitetai jau suskaičiavo galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, bet ir kokybinės analizės duomenimis. Šiemet padidinti pretendentų studijuoti universitetuose reikalavimai ir didinamos studentų grupės. Tikimasi, kad į universitetus ateis geriau pasirengę studentai.

Nuo studijų prie mokslo

Svarbiausia tai, kad Klaipėdos universitetas (KU) tvirtai žengia transformacijos keliu – nuo studijų prie mokslo. Pagrindinis universiteto prioritetas – moksliniai tyrimai ir jais pagrįstos studijos, taip siekiant suteikti ne siaurą specialybę, kuri po kelerių metų gali būti išstumta iš darbo rinkos, bet visapusišką išsilavinimą. 

Siekiant sutelkti mokslininkus, didinti jų potencialą, greta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, 2017 metais smulkesnių padalinių pagrindu įkurtas KU Jūros tyrimų institutas. MOSTA tarptautinių ekspertų vertinimu, tai aukščiausius balus gavę mokslininkų branduoliai, tarptautiniai lyderiai. Tikėtina, kad artimoje ateityje Vilniuje ir Kaune esantys valstybiniai mokslo institutai taps universitetų padaliniais, taip siekiant mokslo ir studijų sinergijos. Be to, į mokslą orientuotame universitete dėstantys mokslininkai neturėtų pajusti studentų skaičiaus, kartu ir galimo pedagoginio krūvio svyravimų, nes daugelio universiteto dėstytojų prioritetinė veikla turėtų būti moksliniai tyrimai, kurių rezultatais jie dalintųsi su studentais.

Klaipėdos universitete lygiagrečiai atliktas studijų padalinių stambinimas: vietoj 2012 m. buvusių 7 fakultetų ir 53 katedrų, keliais etapais įvykdžius stambinimą, 2017 m. veikia 4 fakultetai ir 1 akademija bei 27 katedros. Toliau vykstant Klaipėdos universiteto transformacijai intensyviai svarstomos tolesnio studijų padalinių optimizavimo galimybės, siekiant dar labiau stambinti studijų padalinius, mažinti fakultetų ir katedrų skaičių.

Siekiant optimizuoti Universiteto valdymą, planuojamos naujos infrastruktūros pertvarkos: norima atisakyti po visą Klaipėdos miestą išblaškytų senų pastatų ir KU padalinius sutelkti istoriniuose pastatuose Herkaus Manto bei Salomėjos Nėries gatvėse. Pirmajame etape planuojama atsisakyti pastatų Sportininkų ir Malūnininkų gatvėse, o gautas lėšas panaudoti dar vieno naujo, modernaus bendrabučio statybai.

Antrajame infrastruktūros pertvarkymo etape numatyta parduoti pastatus Minijos, Bijūnų gatvėse ir Taikos prospekte. Gautos lėšos bus panaudotos naujo pastato KU miestelyje statybai, kur įsikurs Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas su studijų laboratorijomis. Šie pertvarkymai gerokai sumažins eksploatavimo išlaidas ir pastebimai pagerins studentų, dėstytojų bei mokslininkų darbo ir studijų sąlygas. KU akademinė bendruomenė bus sutelkta viename Universiteto miestelyje, todėl būtini parengiamieji darbai, į kuriuos ir bus susitelkta artimiausiu laiku.

Toliau bus tęsiamos derybos su Vyriausybe dėl Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos, esančios Smiltynėje, perdavimo Klaipėdos universitetui. Taip bus siekiama sutelkti visus jūrinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą vykdančius padalinius uostamiestyje į vieną didelį mokslinių tyrimų bei studijų centrą Klaipėdos universitete.

Stojimo rezultatai geresni, nei tikėtasi

Prioritetu pripažinus mokslinius tyrimus, bendras studentų skaičius ar jo nuolatinis augimas nėra svarbiausias. 2017 m. universitete buvo priimta apie 20 proc. mažiau studentų nei 2016 m. arba 13 proc. mažiau nei 2015 m. Pastarųjų trijų metų (2015–2017 m.) priėmimo svyravimai (2015 m. bendros priėmimo apimtys smuko, 2016 m. pastebimai – 12,7 proc. augo, o 2017 m. vėl krito) pagrįstai leidžia tikėtis, kad kritimas stabilizavosi ties maždaug tūkstančio pirmakursių riba. Be to, Klaipėdos universitetas sąmoningai apsisprendė (keldamas priėmimo kriterijus) turėti mažiau, bet labiau motyvuotų, geriau pasirengusių ir gabesnių studentų, kurių dalis ateityje taps mokslininkais, kurs inovacijas, generuos idėjas, skleis naujas žinias, taps visuomenės švietėjais ir intelektualais globaliame pasaulyje.

2017 m. priėmimo rezultatai geresni nei prognozuota. Jau galima konstatuoti: 999 pirmakursiai pasirašė sutartis su Klaipėdos universitetu, tarp jų 361 – bakalaurai, 368 magistrantai, dar 95 pirmakursių papildomose, 132 sutrumpintose (taigi iš viso studijas KU tęsti nusprendė 227 kolegijų absolventai) ir 27 profesinėse pedagogikos studijose. Taip pat, priimta 16 doktorantų. Iš viso KU visose pakopose studijuoja apie 3600 studentų (bakalaurai sudaro virš 70 proc. visų studentų, o doktorantai beveik 3 proc.), tarp jų 80 iš užsienio ir beveik 100 doktorantų.

Didžiausio įstojusių pirmakursių dėmesio susilaukė unikalios Jūrų uostų inžinerijos, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerijos, Hidrologijos ir okeanografijos, Kūno kultūros ir sporto pedagogikos, Slaugos, Kineziterapijos ir Vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos. Tradiciškai Klaipėdos universitete populiarios išliko Psichologijos, Logistikos ir Ekonomikos bakalauro studijų programos.

Universitetas džiaugiasi gausiu naujų magistrantų būriu: jau per pirmąjį priėmimo etapą buvo užpildytos visos valstybės finansuojamos vietos. Populiariausios studijų programos: Baltijos šalių istorija su galimybe rinktis karo istorijos profilį, Ekologija ir aplinkotyra, Geoinformatika, Jūrų uosto valdymas, Laivyno techninės eksploatacijos valdymas, Regionų valdysena, Slauga, Socialinis darbas, Sveikatos priežiūros vadyba ir Visuomeninės sveikatos ugdymas.

Palyginkime: 2015 m. į pirmą kursą priimtas 1 081 studentas, 2016 m. – 1 218 pirmakursių. Tai demografinės krizės, emigracijos ir aukštojo mokslo reformos metų rezultatai. Galima konstatuoti, kad prieš du dešimtmečius, kai dar nebuvo krepšelių ir nevyravo masinio aukštojo mokslo tendencijos, Klaipėdos universitetas sklandžiai veikė priimdamas gerokai mažiau studentų: 1992 m. į KU iš viso priimta 420 studentų, 1995 m. – 748, o 1997 m. – 800.

1997 m. visuose 15-oje Lietuvos universitetų studijavo 56 887 studentai, 2016–2017 m. m. 14-oje valstybinių universitetų buvo 83 861 studentas. Pastebėta, kad aukštasis mokslas masiniu Lietuvoje tapo po 1997 m., o po metų ištikusi Rusijos ekonominė krizė smogė Lietuvai ir masinė bedarbystė pagimdė stereotipą, kad tik bet kokia kaina baigus universitetą įmanoma susirasti darbą. Iš laiko perspektyvos matome, kad ši prielaida buvo klaidinga, o įvairių Vyriausybių inspiruota universitetų politika siekti masiškumo ir kiekybinio augimo nepasiteisino. Deja, tada akademinė bendruomenė nepajėgė atsispirti buvusioms kiekybinėms aukštojo mokslo pertvarkoms.

KU aukštųjų mokyklų pertvarkos kontekste

Remiantis šių metų balandžio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nutarimu „Dėl studijų programų rentabilumo ir mažiausio stojamojo konkursinio balo nustatymo“ ir liepos 3 d. nutarimu „Dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas 2017 metais“, į norimą bakalauro studijų programą Klaipėdos universitete šiemet negalėjo įstoti 78 gabūs jaunuoliai. Pavyzdžiui: Istorijos studijų programos konkursą, taikant LAMA BPO sistemą, būtų laimėję 7 kandidatai, Medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos – taip pat 7, Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos – 9, Anglų filologijos su specializacijomis – 14 ir t. t. Kadangi ŠMM nustatė minimalų studentų skaičių grupėse (į socialinių ir humanitarinių mokslų programas – 15 žmonių, į fizinių mokslų – 10, menų – 4), aukštosios mokyklos nebeturėjo jokių galimybių, reaguojant į šį centrinės valdžios vykdomą socialinės inžinerijos eksperimentą, koreguoti, sujungti ar sustambinti programų, galėjo tik laikinai sustabdyti priėmimą į jas.

Akademinę bendruomenę neramina humanitarinių mokslų programų likimas. KU šios srities studentai sudaro tik apie 7–8 proc. viso universiteto studentų, analogiška padėtis visoje Lietuvoje. Tačiau tai nacionaliniu mastu svarbios studijos, siekiant puoselėti lituanistiką, juk tokių mokslinių tyrimų nevykdo jokie užsienio universitetai. Ilgesnį laiką sustabdžius priėmimą į bakalauro studijas po kelerių metų nutrūks priėmimas ir į magistrantūrą bei doktorantūrą. Dėl to iš pradžių sumenks, o ilgainiui ir išnyks ištisos lituanistinių tyrimų kryptys, nes nebebus tęstinumo, profesoriai nebeišugdys sau pamainos.

Negalima atsisakyti Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, kuršių kultūros, istorijos ir kalbos tyrimų, neugdyti studentų kritinio mąstymo. Todėl KU ieško būdų ir galimybių išsaugoti humanitarines studijas, ypač tose kryptyse, kur vykdomos studijos visose trijose pakopose ir dirba stiprios nacionaliniu ar tarptautiniu mastu žinomos mokslininkų grupės.

KU, reformuodamas studijų sistemą, sieks: akcentuoti studijų programas, kurios yra unikalios nacionaliniu mastu; sustiprinti programas, kurios nedubliuojamos su Klaipėdos kolegijomis, taip atliepiant Klaipėdos uosto ir viso Vakarų Lietuvos regiono poreikius; suteikti daugiau universitetinių studijų galimybių kolegijų absolventams, kur universiteto ir Klaipėdos kolegijų programos yra artimos; studijų programas sieti su mokslinių tyrimų pasiekimų ir aukšto nacionalinio ar tarptautinio lygio mokslininkų grupių buvimu universitete. Be to, sieks: stambinti bakalauro studijų programas; bakalauro studijas labiau orientuoti į bazines sričių ar tarpkryptines, o ne specializuotas kryptis bei šakų studijas; magistrantūros studijų programas formuoti pagal kryptis, o doktorantūros studijų tyrimus – pagal mokslo šakas. Taigi KU nesiekė ir nesieks apimti visų studijų krypčių ir mokslo sričių bei šakų, bet susitelks ties stipriais ir stipriausiais dalykais, taip pat ties tuo, kas atitinka uosto ir Vakarų Lietuvos savivaldybių bei verslo poreikius.

Be to, didesnis dėmesys bus skiriamas studentų iš užsienio pritraukimui. Jau žengti ir konkretūs žingsniai. Rugsėjo 14 d. Klaipėdos universitete lankantis delegacijai iš Vokietijos Rostoko universiteto buvo sutarta, kad siekiant didinti studijų ir mokslo tarptautiškumą, kartu su Rostoko universitetu pradedamas Klaus Mehnert instituto steigimo procesas. Klaus Mehnert institutas inicijuos Europos studijų magistrantūros programą KU Socialinių mokslų fakultete. Programa bus vykdoma vokiečių kalba, o dėstyti atvyks dėstytojai iš Rostoko universiteto bei žymūs mokslo ir politikos veikėjai, kurie dirba Vokietijoje ir Europos sąjungos institucijose. Priėmimas į Europos studijų programą numatomas 2018 m. Lygiagrečiai planuojama pradėti vykdyti studijas rusų kalba, kad jos būtų labiau prieinamos ir patrauklios gabiam jaunimui iš Ukrainos bei Baltarusijos.

Pedagogų Vakarų Lietuvoje „nebereikės“

Dėl aukštesnių kokybinių reikalavimų mažėjant pirmos pakopos studentų skaičiui, Klaipėdos universitetas sieks, kad ateityje daugiau bakalaurų studijuotų antrojoje studijų pakopoje, nes būtent magistrantūros ir doktorantūros, o ne masinės, studijos moksle yra prioritetinės. Tuo iš esmės universitetai ir skiriasi nuo kolegijų.

Klaipėdos universitetas atskirai arba su partneriais (VU, VDU, KTU, VGTU, LKA, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos istorijos institutu ir kt.) šiuo metu vykdo 11 doktorantūros studijų programų penkiose mokslo srityse. Doktorantūros studijų stiprinimas yra tiesiausias mokslinių tyrimų plėtros kelias. Proveržis šioje srityje KU jau įvyko: 1995 m. KU studijavo 31 doktorantas 4 kryptyse. Šiuo metu Universitete studijuoja 83 doktorantai (iš jų 3  iš užsienio), 8 istorijos ir archeologijos doktorantai studijuoja ES finansuojamose doktorantūros studijų vietose. Daugiausia KU parengia trijų mokslo krypčių mokslo daktarų: ekologijos ir aplinkotyros, istorijos ir edukologijos, tai yra tų sričių, kuriose Klaipėdos universiteto mokslininkai turi senas tradicijas ir didelį įdirbį.

Šiemet ŠMM vienašališkai nusprendė, kad pedagogikos studijas, vykdytas Klaipėdos universitete daugiau nei 40 metų, reikia uždaryti, taigi mokytojų Vakarų Lietuvoje turbūt nebereikės, nes pedagogų rengimui Klaipėdos universitete finansavimo neskirta. 20 pedagogų pasirinko studijuoti pedagogikos profesines studijas savo lėšomis. Nors, Lietuvos darbo biržos duomenimis, mokytojų poreikis Klaipėdos regione 2017 m. išaugo 37 proc., lyginant su 2016 m., o rugsėjo pradžioje Klaipėdoje dar trūko 32 mokytojų. Tačiau Vyriausybės nuomone, būsimi Klaipėdos regiono mokytojai turėtų vykti studijuoti į Kauną ar Vilnių. Tas pats ir su brangiai kainuojančiomis menų studijomis – jas siekiama palikti tik Vilniuje.

Klaipėda – patrauklus miestas jaunimui?

Klaipėdos universitetas, unikali Lietuvoje jūrinė aukštoji mokykla, sulaukia norinčiųjų studijuoti iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, 2017 m. studijuoti KU išreiškė norą 138 asmenys iš Vilniaus apskrities. Nors Klaipėdos universitetą dažniau renkasi Vakarų Lietuvos savivaldybių jaunimas, studentų geografija apima visą Lietuvą. Taigi regiono universitetas turi svarbią regiono vystymo misiją, jis ne tik regioninis, jis – valstybinis plačios aprėpties Lietuvos universitetas, pasižymintis išskirtine jūrine specializacija.

Žinoma, dėl KU (ne)sėkmės atsakomybę turėtų prisiimti visas Vakarų Lietuvos regionas, ypač Klaipėdos miestas, nes norint turėti sėkmingai veikiantį KU reikia regiono ir uostamiesčio proveržio. Remiantis paskelbtais neseniai atliktų MOSTA tyrimų rezultatais, Lietuvos jaunimas studijas renkasi atsižvelgdamas į 4 kriterijus: valstybės finansuojama vieta; studijų programa; miestas ir galų gale – konkretus universitetas. Taigi du iš keturių aspektų lemia ne universitetas, o bendrojo lavinimo kokybė savivaldybėse: abituriento galimybės konkuruoti dėl nemokamos studijų vietos ir miesto, kuriame yra universitetas, patrauklumas. KU atveju tai yra vienintelis Lietuvos uostamiestis. Studijuoti galima daug kur, bet jaunuoliai ir jų tėvai kelia klausimą, ar perspektyvu ten gyventi? Kokia bus to gyvenimo kokybė, kokios kultūros ir socialinės paslaugos, infrastruktūra, miesto įvaizdis, reputacija, darbo rinka ir t. t. Į šiuos klausimus pirmiausia turėtų atsakyti politikai.

Nepaisant rifų ir povandeninių srovių, išskirtinis – savo laivyną turintis ir plačiuose tarptautiniuose vandenyse plaukiojantis vienintelis Lietuvos jūrinis Klaipėdos universitetas veržliai juda į priekį, nepaisydamas šalyje siaučiančios aukštojo mokslo reformos audros.