LT   |   EN      Mano KU   |   
Klaipėdos miesto jaunimo nėra politiškai neraštingas, bet…. Kokias spragas atskleidė pilotinis jaunimo politinio raštingumo tyrimas?
30-06-2020

„Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatoriai – Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra kartu su Klaipėdos universiteto studentų sąjunga atliko jaunimo (14-29 metų klaipėdiečių) politinio raštingumo pilotinį tyrimą.

Politinio raštingumo tyrimai pasaulyje atliekami gana skirtingais formatais. Mes pasirinkome testo formos variantą – tai reiškia, kad jaunimui buvo pateikti įvairaus sudėtingumo ir skirtingas politikos sritis apimantys klausimai su vienu teisingu ir keliais neteisingais atsakymų variantais bei galimybe pasirinkti sąžiningą atsakymo variantą „nežinau“. Politinis raštingumas skirstomas į tris pagrindinius lygmenis – tai aukštas, vidutinis ir žemas. Taip pat, visada yra tikimybė, kad tyrimas gali atskleisti ir dar vieną, t.y. politinio neraštingumo, variantą.

Tai ar jaunimas Klaipėdos mieste yra politiškai raštingas?

Tyrimas atskleidė, kad jaunimo politinį raštingumą galima vertinti kaip vidutinišką. Tačiau šis bendras vaizdas neturėtų labai džiuginti, kadangi klausimai buvo skirtingo lygmens ir apie skirtingas politikos sritis. Jaunimas gana gerai išmano (yra aukštas politinio raštingumo lygmuo) bendruosius einamuosius dalykus (kaip, pvz., kas yra Ministras Pirmininkas, kokie yra Lietuvos santykiai su NATO ar ką rinksime šių metų spalio 11 d.). Vaizdžiai išsireiškus, ‚politinis popsas‘ jaunimui yra žinomas. Jaunimas tik vidutiniškai išmano politinės teorijos pagrindus (pvz., kas laikytina politine opozicija ar kuri ideologija pasisako už minimalų valstybės kišimąsi į ekonominius santykius). Deja, bet Lietuvos politinės sistemos žinių (pvz., Seimo vaidmuo biudžeto formavimo procese ar kas vykdo teisėkūrą Lietuvoje) lygis yra žemas, o vietos savivaldos srityje (pvz., kiek savivaldybių yra Lietuvoje ar kas sudaro savivaldos vykdomąją instituciją) jaunimas yra visiškai neraštingas.

Kadangi klausimai taip pat buvo suskirstyti į atskleidžiančius bazinį ir gilesnį politikos išmanymą, tyrimas atskleidė, kad bazinis politikos išmanymas yra vidutinio lygmens, o gilesnis politikos išmanymas yra itin žemas. Jaunimas pakankamai išmano (t.y. vidutinis politinio raštingumo lygmuo) bendruosius (konstitucinius) dalykus kaip, pvz., kas gali tapti Seimo nariu ar kaip vadinama Lietuvos atstovybė užsienyje, tačiau išmanymas tokių praktinių dalykų (liečiančių kiekvieną šalies gyventoją) apie tai, kas atsakingas už šalies ar savivaldybės biudžetų sudarymą, kur yra įtvirtinti pilietinio dalyvavimo principai ir pan., deja, yra itin žemo lygmens ir balansuoja ties neraštingumo riba.

Kas jaunimui tarnauja kaip informacijos šaltiniai politinėmis temomis? Koks vietinės žiniasklaidos poveikis jaunimo politiniam raštingumui?

Nors, kaip ir buvo tikėtasi, pagrindiniais informacijos šaltiniais politinėmis temomis jaunimui yra socialiniai tinklai (antra vieta) bei internetiniai portalai (trečia vieta), tačiau lyderio pozicijas visgi užima televizijos žinių/informacinės laidos. Šeima ir giminės atsiduria ketvirtoje vietoje. „Popieriniai“ laikraščiai ar žurnalai jaunimui mažai įdomūs. Ir visiškai nedomina „gyvi“ susitikimai su vietos ar nacionaliniais politikais. Analizuojant vietinės žiniasklaidos pakankamai gausią rinką bei vietos politines aktualijas, paaiškėjo, kad čia situacija truputėlį kitokia – nors nė viena vietos žiniasklaidos priemonė jaunimui nėra pagrindinis žinių šaltinis apie politinius įvykius Klaipėdos mieste, tačiau jos visos pakliūna į vieną klasterį ir pagal svarbą jaunimui (labai mažu atotrūkiu) rikiuojasi tokia eilės tvarka: pirmiausia tai būtų vietinė periodinė spauda (tai dienraščiai Vakarų Ekspresas ir Klaipėda), toliau sektų vietinis internetinis portalas Atvira Klaipėda bei vietinės televizijos Balticum TV Žinios, galiausiai – vietinio radijo (LaLuna, Raduga) naujienų laidos. Visgi, vietinė žiniasklaida nėra pagrindinis informacijos apie politinius įvykius Klaipėdos mieste šaltinis. Lyderio pozicijas kelių procentų skirtumu užima socialiniai tinklai, nacionaliniai transliuotojai per TV bei šeima ir giminės. Jaunimui kol kas visiškai neįdomu Klaipėdos miesto savivaldybės transliacijos Youtube kanalu ar informacija pateikiama internetiniame puslapyje. Tačiau savivaldybės Facebook paskyra yra lankoma ir skaitoma.

Pilotinis tyrimas atliktas kaip dalis „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ veiklų. 2020 m. gegužės mėn. apklausti 515 14-29 m. jaunuoliai. Daugiau informacijos: Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, el.paštas: gabriele.burbulyte-tsiskarishvili@ku.lt