English version   Mano KU   Ieškoti tinklapyje
Klaipėdos geografų pavasaris Čekijoje

Klaipėdos geografų pavasaris Čekijoje

Balandžio 17 d. prasidėjo bakalauro nuolatinių studijų programos „Socialinė ekonominė geografija ir regionistika“ III kurso studentų praktika, kuri vyksta kiekvienais metais. Šį kartą tolimoji praktika aštuonias dienas vyko Čekijoje. Praktikos metu buvo susipažinta su Čekijos regionų ir socialine geografija, demografija, miestų, turizmo, paveldo ir ekonomine geografija, o taip pat susipažinome su čekų kultūros ir elgesio geografija.

Praktikos metu atlikome įvarius geografinius kokybinius tyrimus, stebėjome ir analizavome viešojo transporto infrastruktūrą ir maršrutus, viešųjų erdvių sutvarkymą ir pritaikymą visuomenės poreikiams, maitinimo, pramoginių paslaugų įvairovę, Čekijos gyventojų socialinę gerovę, visuomenės aprangos, automobilių parko ir prekybos tinklų geografiją. Taip pat svetingumo paslaugas ir kitus aktualius raidos procesus.

Susipažino su Karolio Didžiojo universitetu, jo istorija, fakultetais, botanikos sodu. Čekų geografai dr. Jirži Vagner ir prof. Tomaš Kučera svetingai priėmė KU studentus, skaitė paskaitas apie Čekijos demografiją, tarptautinio turizmo geografiją, miestų geografiją, papasakojo apie Prahos priemiesčių raidą, visuomenės socialinę gerovę ir geografijos tyrimus. Mums buvo įdomu sužinoti, kad Socialinės geografijos ir regionistikos studijos šiame universitete yra populiarios, absolventų įsidarbinimas siekia 98%. Šio universiteto absolventai yra vieni paklausiausių Vidurio ir Rytų Europos darbo rinkoje. Visa geografų bendruomenė sutelkta Gamtos mokslų fakultete, kuriame yra Geomatikos ir GIS, Kraštovaizdžio, Demografijos ir demografijos, Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros. Pastaroji katedra yra didžiausia pagal studentų skaičių. Įdomus istorinis faktas, kad buvusios Čekoslovakijos „Šilkinė“ revoliucija prasidėjo 1989 m. po Socialinės geografijos ir regionų plėtros katedros langais Albertov gatvėje, Prahoje.

Praktikos metu susipažinome su daugeliu procesų, vykstančių čekų visuomenėje ir visoje valstybėje. Tiriant ekonominius geografinius procesus nustatėme, kad metinė infliacija Čekijoje yra tik 0,5%, o gyventojų atlyginimai kasmet kyla po 3,9%. Gyventojų pajamų pasiskirstymas Čekijoje yra vienas tolygiausių visoje Europoje, skurdo lygis siekia apie 9,7%, tuo tarpu Lietuvoje yra daugiau nei 20%. Vidutinis atlyginimas Prahoje yra apie 1 200 eurų, o visoje Čekijoje apie 1 000 eurų. Gyventojų nedarbo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir sudaro apie 5,7%, Čekų jaunimas nėra linkęs emigruoti iš Čekijos, nors nemažai čekų dirba ir gyvena kaimyninėje Austrijoje. Nacionalinė valiuta – Čekijos krona ir šalis artimiausiu metu neplanuoja įsivesti euro.

Pastebėjome, kad Čekijoje yra gerai išvystyta viešojo transporto sistema, rekonstruojamos geležinkelio stotys, platus maitinimo įmonių tinklas, visur geros kokybės prekės ir paslaugos, o kainos vidutinės. Taip pat tyrimų metu nustatėme, kad maisto produktų ir rūbų kainos yra kiek mažesnės nei Lietuvoje.

Praktikos metu laikinaisiais namais tapo Karolio Didžiojo universiteto studentų bendrabutis Prahos Malastranskos rajone. Patogi geografinė padėtis šalia Prahos istorinių objektų, tokių kaip Bohemijos karalių vasaros rezidencijos, Prahos pilies ir Šv. Vito katedros. Pažintis su Praha vyko keliaujant po miestą pėstute, aplankant įdomiausius objektus – Karolio tiltą, Prahos rotušę, Prahos žydų rajoną, Prahos operos teatrą, „Auksinės Prahos“ gatveles. Labiausiai patiko miesto erdvinis išplanavimas – plačios gatvės, daug erdvės, skoningai sutvarkytos miesto aikštės.

Neišdildomą įspūdį paliko viduramžių epochos kultūros vertybių ir paveldo pritaikymas šiuolaikinių turistų poreikiams, vietoje kepami raguoliai vietinių vadinami „trdelnik“, Prahos gyventojų „klegėjimas“ vietinėse mažose aludėse, istorinių pastatų racionalus sutvarkymas, originalios pastatų restauravimo technologijos, miesto želdynai ir švara. Prahoje kasmet apsilanko beveik 10 mln. turistų. Stebint turistų srautus nustatėme, kad Prahą yra pamėgę turistai iš Italijos, Ispanijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų, Kinijos ir Japonijos. Šių turistų aptarnavimui yra nemažai aukštos kokybės viešbučių, daug privačių kelionių agentūrų.

Tolimosios praktikos metu taip pat buvome išvykę į kitas Čekijos vietoves. Lankėmės istoriniame Kutna Hora mieste, kuriame kadaise veikė sidabro kasyklos ir pinigų kalyklos. Bohemijos karalystės laikais Kutna Hora miestą buvo numatyta paskelbti sostine. Didelį įspūdį paliko Kaulų koplyčia, kurioje sudėti Husitų judėjimo metu žuvusių sukilėlių kaulai (XIII a.). Čekijos (buvusios Čekoslovakijos ir buvusios Bohemijos karalystės) istorijoje galima aptikti ir Lietuvos kultūros pėdsakų. Studijuojant Čekijos paveldo geografiją radome faktų, kad nemažai LDK didikų buvo palaidoti Čekijos katedrose, o šalies istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai visada buvo draugiški ir stiprūs. Tiriant turizmo situaciją, taip pat teko aptiki įdomius istorinius reklaminius užrašus ant buvusių žydų krautuvėlių fasadų, kad dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Čekoslovakijoje buvo reklamuojamos turistinės kelionės į Lietuvą.

Didelį įspūdį geografams paliko apsilankymas Karlovy Vary kurorte, kuris yra šalia sienos su Vokietija. Šis miestas nuo seno garsėja mineralinio vandens versmėmis, kolonadomis, mineralinio vandens gydyklomis, sanatorijomis. Įspūdinga šio kurorto architektūra, mineralinio vandens versmės, sveikatai palankus kalnų oras bei kraštovaizdis, suteikia šiam miestui ypatingą trauką. Lankydamiesi šiame kurorte stebėjome rekreacinės infrastruktūros sutvarkymą ir jos funkcionalumą. Pastebėjome, kad kurorte lankosi turistų iš Rusijos ir Artimųjų Rytų valstybių. Ypatingai miestą puošia medinės architektūros pastatai bei neoklasikinės architektūros viešbučiai, skirti pasiturinčių turistų apgyvendinimui.

Vienas įdomiausių objektų Čekijoje – tai Karlšteino pilis, kurioje daug metų buvo saugomas Bohemijos karalystės iždas. Čia susipažinome su čekų amatininkų dirbiniais, suvenyrais, kulinariniu paveldu, Čekijos vyno ir alaus geografija, chaotiškai kuriama turizmo infrastruktūra, kraštovaizdžiu, išbandėme turistams skirtas maitinimo paslaugas, jų kaina ir kokybe likome patenkinti.

Praktika Čekijoje praturtino mūsų žinias apie šią Vidurio Rytų Europos šalį. Supratome, kokie yra panašumai ir skirtumai tarp Lietuvos ir Čekijos. Įgijome vertingos patirties, kurią pritaikysime savo profesinėje karjeroje. Ši tolimoji praktika KU geografams atvėrė naują akiratį, kuris skatina daugiau domėtis kaimyninėmis šalims. Taip pat sustiprino grupės ryšį ir bendravimą, o grupėje yra 25 studentai, esame didžiausia grupė Klaipėdos universitete!

Viso kurso vardu dėkojame Klaipėdos universitetui bei didelę padėką reiškiame mūsų dėstytojui doc. dr. Eduardui Spiriajevui už pastangas ir galimybę įgyvendinti šią praktiką. Džiaugiamės, kad tolimoji praktika įgyvendinama kiekvienais studijų metais pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Visuomeninės geografijos studijų aprašą. Tikimės, kad tolimosios praktikos tradicijos ir jų geografija bus tęsiama ateityje.

 

Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos III kurso studentai

Nuotraukos: doc. dr . Eduardas Spiriajevas.