English version   Mano KU   Ieškoti tinklapyje
Kartu su rudeniu į KU Socialinių pokyčių studijų centrą atkeliauja nauji mokslo projektai ir iniciatyvos

KU Socialinių pokyčių studijų centro (toliau – SPSC) darbuotojai džiaugiasi, kad jų rengtos mokslo projektų ir tyrimų paraiškos per pastarąjį pusmetį laimėjo net keliuose konkursuose.

Vos prieš metus įsteigtas centras įrodė, kad čia dirbanti nedidelė mokslininkų komanda geba sėkmingai varžytis dėl mokslinių projektų finansavimo. 2016–2019 metų laikotarpiui gauta parama penkiems naujiems projektams ir tyrimams. Du iš jų finansuoja Lietuvos mokslo taryba iš Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programos lėšų, kitus du remia Pietų Baltijos programa (angl. Interreg South Baltic Programme) ir COST programa, vieną – Klaipėdos m. savivaldybės administracija.

  1. Projektas „Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose“ vykdomas kartu su KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu. Projekto tikslas – taikant biografinį metodą, surinkti Klaipėdos krašto senbuvių ir po Antrojo pasaulinio karo čia apsigyvenusių šeimų gyvenimo istorijas, rekonstruoti pokario visuomenės kūrimosi procesus ir dabar veikiančias šio laikotarpio atminties struktūras. Projekto tyrėjų grupė – tarpdisciplininė ir tarptautinė: dr. Sigita Kraniauskienė (projekto vadovė, sociologė), dr. Silva Pocytė (istorikė), habil. dr. Ruth Leiserowitz (istorikė), Irena Šutinienė (sociologė).
  2. Projektas „Humanitarinių mokslų reikšmė: globalūs argumentai ir lituanistinė specifika“ vykdomas kartu su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu. Vadovas – dr. Kęstas Kirtiklis (VU). KU SPSC atstovauja dr. Aldis Gedutis. Tai filosofijos ir sociologijos tyrimas, nagrinėjantis humanitarinių mokslų reikšmės, vertės ir naudos klausimus globalaus ir lituanistinio diskursų sandūroje.
  3. Projektas „Capacity building for Strategic Youth Policy and Transnational Cooperation“ vykdomas kartu su 6 tarptautiniais partneriais iš Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Projektui vadovauja Kalmaro apskrities regioninė taryba (Švedija). Laimėto projekto tikslas – stiprinti jaunimo politikos strategiją Pietų Baltijos regione, užtikrinant glaudų institucijų bendradarbiavimą, pasitelkiant mokslo potencialą, politines, vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas. KU kartu su Linneaus universitetu (Švedija) organizuos tarptautinį longitiudinį jaunimo nuostatų tyrimą. Projekto koordinatorius KU – dr. Giedrė Strakšienė.
  4. Projektas „European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities (ENRESSH)“ yra tarptautinė COST iniciatyva, skatinama, siekiant įtvirtinti socialinių ir humanitarinių mokslų pozicijas, pasiūlyti adekvačias šių mokslų vertinimo gaires ir formuoti palankią visuomenės nuomonę apie šiuos mokslus. ENRESSH projekto koordinatorius KU – dr. Aldis Gedutis.
  5. Galiausiai KU SPSC šią vasarą laimėjo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą atlikti sociologinį tyrimą apie kultūros poreikį ir paslaugų vertinimą Klaipėdoje. Tyrimą planuojama baigti iki 2016 m. gruodžio mėnesio.

Bendra projektų suma, kurią pavyko laimėti ir pritraukti į KU, – 190 tūkst. eurų.

Galutinio verdikto laukia dar du SPSC mokslininkų rengti mokslo projektai, pateikti nacionalinei mokslo programai „Gerovės visuomenė“.

SPSC direktorius dr. Liutauras Kraniauskas

SPSC direktorius dr. Liutauras Kraniauskas

SPSC direktorius dr. Liutauras Kraniauskas taip pakomentavo mokslo projektų konkursinio finansavimo situaciją Lietuvoje:

„Šiandien pavienių mokslininkų ir institucijų konkurencija nuožmi. Lietuvos universitetai negali užtikrinti adekvataus mokslo tyrimų finansavimo, todėl primygtinai reikalauja ieškoti rėmimo iš tarptautinių ir nacionalinių fondų. Pastaruoju metu LMT kuruojamos konkursinio finansavimo programos sulaukia daug dėmesio ir paraiškų. Tampa normalu, kad vidutiniškai tik vienas projektas iš 10–12 paraiškų gauna finansavimą.

Džiugu, kad SPSC pasirinkta mokslo projektų rengimo strategija pasitvirtino. Visada raginau kolegas peržengti administracinių darinių ribas ir orientuotis į tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei tinklaveiką. Nesvarbu, kad kartais dviejų ar trijų institucijų bendradarbiavimas apsunkina patį projektų administravimą ir mokslininkams lengviau parsisamdyti, pavyzdžiui, VU ar MRU. Manau, kad kiekvienas turėtų ne tik rūpintis asmeniniu socialiniu kapitalu, kas labai aktualu asmeninei mokslininko karjerai, bet ir didinti KU prestižą.“

Pirmieji KU SPSC veiklos metai pateisino lūkesčius, kad centras išties turi didelį akademinį potencialą, kurį palaikant galima tikėtis sėkmės tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Laimėti ir vykdomi projektai rodo, kad SPSC telkia konkurencingą mokslininkų komandą, kurios veikla nedviprasmiškai pagrindžia centro ambicijas ilgainiui tapti institutu ir sudaryti deramą kompaniją kitiems KU mokslo flagmanams – BRIAI ir JTAPC.