LT   |   EN      Mano KU   |   
Kad patirtum puikių įspūdžių, nebūtina keliauti toli

Praėjusį šeštadienį, gražią pavasarišką dieną (balandžio 21 d.) būrys KU darbuotojų, kai kas su šeimos nariais ar draugais, išvyko į KU profesinės sąjungos suorganizuotą vienos dienos kelionę pas brolius latvius – į Liepoją. Atrodytų, – toks daug kieno aplankytas (ir ne po vieną kartą!) ir toks artimas uostamiestis… Tačiau išvykos programa suviliojo ir gerai pažįstančius Liepoją.

Smagiai besišnekučiuojant su kolegomis, aptarinėjant bendruomenės ir kitokius reikalus, kelias nė kiek neprailgo. Pirmasis programos punktas – ekskursija Liepojos karinio uosto (Karosta) buvusiame karo nusikaltėlių kalėjime, – tiksliau, „pataisos įstaigoje“, – tą įtaigiai ir ne sykį pabrėžė ekskursiją vedęs vietinis gidas, per valandą nupasakojęs daugiau kaip devynis šios įstaigos veiklos dešimtmečius XX a. istorinių įvykių fone. Nors įstaiga itin niūri, šmaikštusis „viršininkas“ sukėlė ir šypsenų, ir juoko, – kad ir nedrąsaus, nes gido elgesyje buvo ir realybės šou elementų. Beje, ten galima užsisakyti ir teatralizuotą ekskursiją, tačiau KU ekskursantams ir taip užteko įspūdžių, – pavyzdžiui, susigrūsti į ankštą kamerą. Nebuvome tikri, ar mūsų neužrakins…

Po egzotiškos ekskursijos aplankėme ir Karostos architektūros perlą – stačiatikių Šv. Nikolajaus jūros katedrą, pastatytą kartu su kitais karinio miestelio statiniais XX a. pradžioje (architektas Vasilijus Kosiakovas). Pagrindinis statybos mecenatas – imperatorius Nikolajus II su šeima. Šventovės kontūrai primena laivą. Inkaras centrinio kryžiaus pagrinde simbolizuoja viltį audringoje gyvenimo jūroje. Istorijos vingiuose šie maldos namai išgyveno daug negandų, tačiau dabar jie vėl priklauso tikintiesiems ir džiugina kultūra besidominčius turistus.

Trumpam nuvykome pasivaikščioti ant įspūdingo Liepojos šiaurinio molo (bendras ilgis 1 800 metrų, pastatytas XIX a. pabaigoje). Paskui porą valandų laisvalaikio praleidome žaviame Liepojos senamiestyje. Kas norėjo, galėjo spėti ir papietauti, ir savarankiškai apeiti iš anksto pasiūlytą neilgą, kompaktišką maršrutą „Liepoja kaip iš natų“: kelią nuo vieno objekto iki kito rodė šaligatvyje įspaustos dailios metalinės natos.

Tačiau kulminacija, be abejo, buvo ekskursija ir koncertas garsiojoje Liepojos koncertų salėje Lielais dzintars. 2015 m. pastatytą šiuolaikinės architektūros stebuklą galima drąsiai vadinti Latvijos perlu. Kad ir kaip įspūdingai atrodo pastatas iš išorės, švytintis gintaro geltoniu kanalo krantinėje vokiečių laikų statinių fone, viduje dar labiau nustebina didžiulės šviesios ir tviskančios erdvės su techniškai unikaliomis galimybėmis. Dėl to čia galima užsisakyti ir ekskursijas; darbuotoja vedžiojo po įvairiausias erdves, po aukštumoje besidriekiančius balkonus, iki kurių kylama panoraminiu liftu.

Koncertas paliko ne mažesnį įspūdį: klausėmės amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso simfoninio orkestro ir violončelės solo koncerto bei žymiausio skandinavų simfoninės muzikos kūrėjo suomių kompozitoriaus Jano Sibelijaus „Penktosios simfonijos“. Į čia vykstančius aukščiausio lygio koncertus atvyksta klausytojų ne tik iš visos Latvijos, bet ir iš Vilniaus. „Pasaulinio lygio akustinė koncertų salė <…> savo savita architektūra ir puikia akustika įrašė Liepoją į pasaulio kultūros žemėlapį“ (E. Hartmane). Beje, su vietiniu Liepojos simfoniniu orkestru dirba ir maestro Gintaras Rinkevičius.

Ekskursija į artimą, bet dar ne visiškai pažintą Liepoją taip patiko, kad nuspręsta ten vykti ir dažniau. Dar liko neaplankytų įdomių objektų; be to, norisi užeiti ir į Liepojos universitetą, pabendrauti su kolegomis; ir, žinoma, pasinaudoti proga (juk tik 100 km!) mėgautis pasaulinio lygio koncertais. O ką jau kalbėti apie puikią galimybę kelionės metu pabendrauti su seniai (arba neseniai) matytais kolegomis. Šioje kelionėje dalyvavo ir KUPS pirmininkė Asta Balčiūnienė, ir LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė. „Kaip latviai sutelkė pastangas, kad Liepojoje atsirastų tokia didinga pasaulinio lygio koncertų salė, taip ir mes turime bendrauti, būti vieningi ir kartu siekti bendrų tikslų; tada bus ir rezultatai“, – dėkodama ekskursijos dalyviams už malonią draugiją sakė A. Balčiūnienė. Prie ekskursijos organizavimo prisidėjo ne viena KUPS komiteto narė; malonias akimirkas įamžino fotografas Saulius Pagojus.

Iki kito pasimatymo, Liepoja! Iki kitų pasimatymų, mieli KU bendruomenės nariai!