LT   |   EN      Mano KU   |   
Ginama Justo Stončiaus daktaro disertacija

2018m. gruodžio 14 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (VI korpusas; Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) ginama doktoranto Justo Stončiaus disertacija, tema: „Antisemitizmas sovietinėje Lietuvoje 1944-1990 metais (Istorija 05 H)“, darbo vadovas: prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas,humanitariniai mokslai, istorija 05H), konsultantas: dr. Hektoras Vitkus (Klaipėdos universitetas,humanitariniai mokslai, istorija 05H).

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas – doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija – 05H);

prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, istorija– 05H);

Eglė Bendikaitė (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija – 05H);

Saulius Grybkauskas (Lietuvos istorijos institutas, humanitariniai mokslai, istorija – 05H);

Vasilijus Safronovas (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, istorija– 05H).

Disertacijos anotacija:

Antisemitizmas Lietuvos SSR buvo dar iki sovietinės okupacijos dalyje visuomenės įsitvirtinusių neigiamų nuostatų žydų atžvilgiu sąveikos su sovietinės ideologijos veikiamu ir kai kuriais atvejais valstybiniu lygmeniu kurstytu priešiškumu žydams, kurį galima įvardinti sovietiniu antisemitizmu, reiškinys. Antijudaistiniais mitais paremtas priešiškumas žydams XIX a. lietuvių tautinio atgimimo metais įgijo moderniojo antisemitizmo bruožų; tarpukario Lietuvoje antisemitizmas reiškėsi konkurencinėje kovoje dėl dominavimo ekonomikos sferoje ir kaltinant žydus komunistiniu aktyvumu; pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu sustiprėjęs antisemitizmas nacistų okupacijos laikotarpiu paskatino genocidinės politikos vykdymą. Kai Sovietų Sąjunga užėmė Lietuvą, antisemitizmas negalėjo būti toleruojamas ir skleidžiamas atvira forma dėl prieštaravimų pagrindiniams ideologiniams komunizmo principams. Todėl antisemitizmas buvo vertinamas kaip socialinis kapitalistinės sistemos reiškinys ir formaliai teisiškai persekiotas. Tačiau nepaisant sovietinių ideologinių nuostatų, iš esmės iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sovietinis antisemitizmas buvo formuojamas ir palaikomas per išoriškai paslėptą (latentinį) priešiškumą žydams įvairių propagandinių kampanijų metu bei suvaržymais kultūros, švietimo ir religijos srityse. Disertacijoje, remiantis kompleksine mokslinių tyrimų, archyvinių, periodinių ir atsiminimų analize, tiriama sovietinio antisemitizmo raida Lietuvos SSR.