LT   |   EN      Mano KU   |   
Europos universitetų aljansai: ar Lietuva pasirengusi švietimo transformacijai?
16-12-2021

Klimato kaita, demografiniai pokyčiai, skaitmenizacija – iššūkiai, kuriems jau ne vienerius metus įvairių sričių specialistai, mokslininkai ieško sprendinių. Siekdamos šias problemas įveikti, Europos švietimo įstaigos jungiasi į aljansus, multidisciplinines studentų, tyrėjų grupes, kurios ieško sprendinių kompleksiškiems ir daugialypiams nūdienos uždaviniams.

Gruodžio 9 d. įvyko Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotas kartu su Klaipėdos universitetu (KU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), VILNIUS TECH ir Vilniaus universitetu (VU) suorganizuotas forumas „Aukštojo mokslo transformacija: strateginė kryptis – aljansai“ bendrai diskusijai subūręs valstybės ir viešųjų institucijų atstovus, aukštojo mokslo vizionierius bei praktikus iš Europos universitetų aljansų.

Pranešimus forumo metu skaitė nepriklausomas patarėjas aukštojo mokslo strategijos klausimais Peter van der Hijden, Pasaulio banko Finansų, konkurencingumo ir inovacijų grupės vyresnioji mokslo ir inovacijų konsultantė Dr. Danica Ramljak, ECIU universiteto prezidentas Màrius Martínez, Aljanso YUFE direktorė Dr. Daniela Trani, Europos kokybės užtikrinimo registro direktorius Colin Tück bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis.

Forumą vainikavo diskusija „Universitetų aljansų kuriama vertė: ar aukštasis mokslas ir verslas pasiruošę pokyčiams?“ , kurioje siekta atsakyti, ar esame pasiruošę švietimo inovacijoms, kas turi imtis lyderystės Europos universitetų aljansų klausimu bei kaip įveikti globalius iššūkius.

„Šiandien nebeužtenka orientuotis tik į žinių apie problemą sukūrimą“, – diskusijos metu atskleidė sociologijos ir komunikacijos profesorė Audronė Telešienė. Anot jos, dabar svarbiausias sisteminis mąstymas, leidžiantis uždavinius suprasti ir spręsti per skirtingų mokslo sričių prizmes.

Aljansai – bendradarbiavimo pagrindu

Žurnalisto Dovydo Pancerovo moderuotos diskusijos dalyviai vieningai sutarė, jog Europos universitetų aljansai grįsti ne konkurencijos tarpusavyje, bet bendradarbiavimo principais. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad Lietuvoje veikianti išmanioji specializacija bei tam tikri prioritetai atskiroms mokslo sritims aljansų pagalba leidžia mums parodyti savo stipriąsias puses ir pabrėžti savo išskirtinumą.

Viceministras G. Jakštas įsitikinęs, kad moksle tarptautiškumas yra pamatinis dalykas, jis suteikia galimybes naujoms perspektyvoms ir iššūkiams.  Jis pabrėžė, kad vietinis konkuravimas įvairiuose sudaromuose reitinguose nėra palankus Lietuvos aukštajam mokslui. „Turime konkuruoti ne tarpusavyje, bet tarptautiniu mastu“, – teigė viceministras.

„Mes puikiai veikiame tam tikrose srityse, bet mums ir nereikia tikėtis, kad visose srityse būsime geriausi“, – sakė ŠMSM viceministras. Pasak jo, bendradarbiavimas aljansuose gali Lietuvos mokslui padėti būti labiau matomam tarptautinėje erdvėje.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs meno istorikas, urbanistas, profesorius Almantas Salamavičius pastebi, jog tokios švietimo įstaigų sąjungos kuria naują mokslo ir švietimo kultūrą Europoje. „Dabar kuriame erdvę, naują Europos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų kultūrą, joje galėtų veikti skirtingų profilių studentai, mokslininkai, akademikai, kurie kalba ta pačia mokslo kalba, įsitraukia ir bendradarbiauja. Tai būtų didelis laimėjimas“, – sakė profesorius.

Reikalinga lyderystė ateities industrijų vystymui

Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, pastebėjo, kad visuomenė, net ir žinodama esminius Europoje vykstančius procesus, tokius kaip skaitmenizacija ar Pramonė 4.0, iki galo nesupranta jų svarbos bei reikšmės darbo rinkai: „Šios tendencijos Lietuvoje yra atliepiamos, tačiau mes nesame jų kūrėjai ar valdytojai.“

E. Čivilis atkreipė dėmesį į tai, kad EBPO duomenimis, Lietuva yra antra pasaulyje labiausiai pažeidžiama ekonomika srityse, kurios susijusios su automatizacija ir robotizacija. „Manau, kad Lietuvoje šioms temoms reikia skirti daugiau dėmesio ir prisiimti lyderystę, atsakomybę, nelaukiant, kol mus transformuos pasaulis“, – dalinosi „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Jis teigė, kad šiuo atveju lyderystės prisiimti kažkuri viena institucija ar grupė negali, būtinas visų suinteresuotų šalių įsitraukimas: „Mūsų, kaip investuotojų atstovų, vaidmuo yra orientuotis į aukštą pridėtinę vertę. Mes fokusuojamės į darbo vietas, kurios yra paklausios ir kurs ateities industriją. Norėtųsi, kad kitos institucijos taip pat įsijungtų į šį procesą.“

Pasak E. Čivilio, Lietuvoje per mažai investuojama į žmonių parengimą sritims, kurios yra priskiriamos šalies strateginiams prioritetams ir tai, kas yra konkurencinga pasauliniu mastu. Jis įsitikinęs, kad universitetų aljansai padėtų ne tik spręsti tarpdisciplinines problemas, bet ir ugdytų talentus, patrauklius investuotojams.

Europietiškų gebėjimų ir kompetencijų ugdymas

Profesorė A. Telešienė atskleidė, jog Lietuvos švietime kompetencijų ugdymas vyksta specializacijos keliu, nors Europoje labiau vertinamas kompleksinis požiūris į daugialypius uždavinius, tokius kaip klimato kaita.

„Mūsų specialistai yra gilių, bet siaurų kompetencijų, tad čia yra matomas atotrūkis“, – sakė profesorė. Pasak jos, tarptautinė kultūra, kurią kuria Europos universitetų aljansai, įgalina skirtingų profilių žmones dirbti komandose ir spręsti kompleksines problemas.

E. Čivilis pabrėžė ir tai, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto kontekste, jau konkuruoja ne pavienės šalys, o kontinentai: „Pamažu visi ima suprasti, kad po vieną jie tiesiog to padaryti negalėtų.“ Palygindamas jis teigė, kad universitetų aljansas gali tapti geru precedentu keisti konkuravimo kryptį pasaulyje.

A. Telešienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ateities mokslą formuos ne tik akademinė bendruomenė, bet pati rinka, skirtingi jos sektoriai ir visi piliečiai. „Apgalvojimas, koks bus mokslas Europos universitetų aljansuose ir kaip jį atverti visuomenei, yra vienas iš svarbiausių iššūkių“, – teigė profesorė.

Aljansuose gali būti sprendžiamos Lietuvos švietimo problemos

Diskusijoje dalyvavęs Klaudijus Melys, Lietuvos jaunimo atstovas Jungtinėse Tautose, pabrėžė socialinės įtraukties aspektą: „Europos išskirtinumas – į problemų sprendimą mes siekiame įtraukti kuo daugiau norinčių ir galinčių tai daryti žmonių.“ Anot jo, universitetai nebegali būti uždari, bet turi dalintis savo žiniomis ir į jų kūrimą įtraukti visuomenę.

Tuo pačiu K. Melys paminėjo, kad Lietuvos švietime egzistuojantys tam tikri trikdžiai riboja  universitetų studentų įsitraukimą  į mokslinius tyrimus bei projektus.

„Dažnai universitetai neturi stebėsenos sistemos, leidžiančios įvertinti, kiek aukštosios mokyklos studentų yra įsitraukę į mokslinę veiklą. Yra įvairių kliūčių įtraukiant potencialius jaunuosius mokslininkus į įvairius mokslinius tyrimus. Sunku net pateikti paraiškas, gauti finansavimą tyrimams“, – pastebėjo K. Melys.

Jis atkreipė dėmesį, jog ypač aktualūs tarpdisciplininiai projektai, į kuriuos galėtų įsitraukti studentai. Pasak jo, tai ne tik sudarytų geresnes sąlygas jauniesiems bei būsimiems akademikams atlikti tyrimus, bet ir galimai užsimegztų glaudesnis bendradarbiavimas tarp skirtingose srityse dirbančių kolegų.

Profesorius A. Salamavičius sakė, jog į aljansus turėtume žiūrėti kaip į naują galimybę gerinti studijų kokybę Lietuvoje bei didinti socialinę įtrauktį.

„Tai yra nauja platforma, kurioje mes galime ieškoti ir sau naudingų dalykų – naujų studijų programų, naujų idėjų, inovacijų, išbandytų tarpdisciplininių darbo modelių. Bet tuo pačiu mes taip pat galime siūlyti ir savo idėjas, dalintis savo patirtimi“, – teigė jis.

Forume aptartos idėjos bei iniciatyvos gruodžio 10 d. buvo pristatytos strateginės diskusijos su valdžios institucijų atstovais metu.