LT   |   EN      Mano KU   |   
Du medalius veteranų žaidynėse iškovojusi KU leidyklos vadovė: „Dieną pradedu 6 val. ryto sporto klube“
13-08-2019

Klaipėdos universiteto (KU) leidyklos vadovės Lolitos Zemlienės gyvenime – ne vien tik knygos. Rugpjūčio mėnesį Europos sporto veteranų žaidynėse Turine (Italija), 100 ir 200 m laisvuoju stiliumi plaukimuose ji iškovojo bronzos medalius.

L. Zemlienės plaukikės karjera prasidėjo dar Marijampolėje, jai besimokant trečioje klasėje.

„Į baseiną mane nuvedė mama, kuriai aš labai dėkinga ne tik todėl, kad į treniruotes nuvedė, bet ir kad leido jas tęsti.

Jau nuo penktos klasės mano diena atrodė taip: 6.30 val. –  pirmoji treniruotė, po to pamokos, po pamokų – 17 val. antroji treniruotė. Sezono metu –varžybos savaitgaliais. Per atostogas – treniruočių stovyklos. Vasarą turėdavau vieną mėnesį atostogų po Lietuvos plaukimo čempionato, o po to vėl pradėdavau treniruotis. Net mūsų bendraamžiai gimnastai, krepšininkai, lengvaatlečiai į mūsų sausumos treniruotes (krosai, jėgos ir ištvermės pratimai) žiūrėdavo išplėtę akis. Plaukikai jau ankstyvame amžiuje privalo sunkiai treniruotis – kitaip rezultatų nebus“, – prisiminimais dalinasi L. Zemlienė.

Vaikystėje L. Zemlienė laisvu stiliumi plaukiojo ilgus nuotolius – 400 m ir 800 m, o beplaukiodama spėjo net kelis kartus atstovauti Lietuvos rinktinei ir pasiekti Lietuvos rekordą 800 m distancijoje tarp mergaičių iki 12 metų.

„Kai intensyviai treniravausi, turėjau daug iškovotų medalių. Buvau ir Lietuvos savo amžiaus čempionė, kartais užimdavau antras ar trečias vietas. Tada man tai buvo labai svarbu. Jei varžybose nepasisekdavo, dar labiau stengdavausi treniruočių metu. Iki šiol atsimenu didžiulį nuovargio jausmą“, – pasakoja moteris.

Devintoje klasėje Lolitos tėvai persikėlė į gyventi į Šilalę, kur baseino nebuvo (Tuo metu Lietuvoje uždari baseinai buvo tik Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse bei Marijampolėje) ir plaukimą kuriam laikui teko pamiršti. Savo aistrą vandens sportui dabartinė KU leidyklos vadovė vėl atgaivino tik įstojusi į Matematiką Vilniaus universitete.

Šiuo metu L. Zemlienė gali pasigirti Lietuvos veteranų rekordu 200 m laisvu stiliumi rungtyje savo amžiaus kategorijoje, tačiau sako, kad į laimėjimus žiūri kitaip negu anksčiau.

„Dabar iš kiekvienų varžybų parsivežu medalių, diplomų. Tačiau tai man jau nebe taip svarbu – svarbiau išlaikyti pasiektus rezultatus. Daug labiau džiugina geras plaukimo laikas, o ne užimta vieta“, – tvirtina plaukimo veteranė.

L. Zemlienė ir dabar aktyviai užsiima sportu. Tai ji reguliariai daro jau 20 pastarųjų metų.

„Sportuoju nuo tada, kai atsirado pirmieji sporto klubai. Paskui pradėjau ir plaukioti. Iš pradžių „Klaipėdos“ viešbučio baseine, vėliau „Gintaro“ baseine, o dabar – „Impulso“ sporto klubo baseine. Į klubo treniruoklių salę irgi einu bent kartą per savaitę. Stengiuosi sportuoti kiekvieną darbo dieną rytais“, – sako L. Zemlienė.

KU leidyklos direktorė pasakoja, kad jos diena sporto klube prasideda 6.15 val . Tokį gyvenimo būdą ji sako pasirinkusi ne dėl rekordų, o dėl geros savijautos.

„Plaukimas puiki sporto šaka vyresniems žmonėms. Baseine sutikau ne vieną žmogų, kuriam plaukimas pagerino savijautą. Aš turiu savo treniruočių planą, kurį susidarau pasitarus su treneriais dirbančiais kolegomis plaukikais. Vis randu ko galima būtų pasimokyti, ką patobulinti“, – pripažįsta KU darbuotoja.

Pasak leidyklos vadovės, dabar plaukioti vienas malonumas, nes baseinai švaresni negu jos jaunystėje, o ir persirengimo kambariai daug patogesni.

Šiuo metu moteris priklauso „Klaipėdos plaukimo klubui“, kurį sudaro sporto veteranai. Klube yra daugiau kaip 20 narių.

„Prasidedant sezonui, rudenį, susirenkame, nusprendžiame, kokiose varžybose norime dalyvauti, kurių varžybų startinį mokestį kompensuos klubas. Veteranų varžybose galima dalyvauti vos ne kas savaitę, tik reikia turėti laiko ir pinigų. Pavyzdžiui, dalyvavimas Europos veteranų žaidynėse Turine kainavo 145 eurus. Iš Klaipėdos vykome trise.

Dalyvavome žaidynių atidaryme. Žygiavome centrinėmis Turino aikštėmis, lydimi orkestro. Per oficialų atidarymą skambėjo Italijos ir Europos Sąjungos himnai, pristatinėjo visas dalyvaujančias šalis. Visi plaukikai iš Lietuvos buvome kartu, palaikėme vienas kitą. Esame pažįstami ne tik su lietuviais veteranais iš kitų klubų. Draugaujame ir su plaukikais iš kaimyninių valstybių“, – teigė L. Zemlienė.

Po Europos veteranų žaidynių Turine su komandos draugais Artūru Klimu bei Tomu Žemaičiu

Europos sporto veteranų žaidynėse rungėsi 30 sporto šakų veteranai ne tik iš Europos, bet ir iš Indijos, Kinijos, Naujosios Zelandijos bei kitų šalių.

KU leidyklos vadovė juokauja, kad sulaukus garbaus amžiaus, jau vien sudalyvauti varžybose yra pasiekimas. Kad ir kaip bebūtų, jai šiose žaidynėse pavyko kur kas daugiau – parsivežti du medalius. Tokie jos pasiekimai nestebina, kadangi, apie plaukimą moteris kalba su didžiuliu užsidegimu.

„Plaukti labai gera. Smagu jausti vandenį, savo raumenų jėgą. Aišku, kai plauki greitai – sunku. Per treniruotes nuolat reikia nugalėti save, laikantis nusistatyto plaukimo režimo. Dabar patogu sekti save treniruotės metu – yra specialūs laikrodžiai plaukimui, gali matyti ne tik laiką, bet ir pulsą. Kai anksti ryte keliesi, kartais tingisi, bet tik įšokus į vandenį, atsigauni. Treniruotės ne tik palaiko sportinę formą, bet ir padeda, esant dideliems darbo krūviams ar stresinėse situacijose“, – tikina moteris.

Kyla klausimas, kaip toks sportą mylintis žmogus savo karjeros kelią pasuko į knygas ir leidybą. L. Zemlienė pasakoja, kad viskas įvyko per atsitiktinumą.

„Dešimt metų po Matematikos studijų dirbau programuotoja. Kai kūrėsi Klaipėdos universitetas, pradėjau jame dirbti ir pirmasis rektorius prof. Donatas Švitra nusiuntė į Vilnių, į mokslinę leidyklą TEV susipažinti su mokslinės leidybos leidėjais. Tada ir supratau, kad ši veikla man įdomi“, – prisimena L. Zemlienė.

KU leidykla – daugiausia knygų išleidžianti leidykla Klaipėdoje. Per metus čia „gimsta“ daugiau kaip 80 pavadinimų knygų. Pasak L. Zemlienės, kuri KU dirba nuo pirmųjų universiteto įkūrimo dienų, toks rezultatas – aukštos kompetencijos darbuotojų nuopelnas.

„Kalbos redaktorius turi žinoti ne tik kalbą, bet ir įvairių mokslo sričių terminus. Maketuotojas privalo gerai dirbti su keliomis programomis, knygos makete suderinti tekstą, lenteles, iliustracijas. Dailininkas irgi turi suprasti mokslinių knygų specifiką. Aš labai džiaugiuosi dirbdama su savo kolegomis. Visi stengiamės, kad mūsų autoriai liktų patenkinti ne tik išleista knyga, bet ir bendravimu su mumis. Smagu, kai mūsų autoriai patenkinti, kai jie tampa mūsų leidyklos draugais“, – sakė universiteto leidyklos vadovė.

Vilniaus knygų mugė. Interviu prie KU leidyklos stendo. 2014