LT   |   EN      Mano KU   |   
Dėkingumas – visuomenės pokyčių kapitalas

KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė

Penktadienį, per patį viduržiemį, įteikėme magistro ir bakalauro diplomus Klaipėdos universiteto absolventams. Diplomai įteikti Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais, todėl skatina mąstyti prasmingumo dimensijomis. Tokia proga džiugu matyti šypsenas, girdėti padėkos žodžius iš studentų, verslo ir socialinių partnerių. Kyla klausimas, kokia dėkingumo reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje?

Pavarčius kokybės vadybos ir rinkodaros mokslinius tyrimus dėkingumo klausimu, nustebino jų gausa. Dėkingumas laikomas svarbiu paslaugų kokybės įvertinimu, jis rodo, kad gaunami dalykai ne tik patinka, bet yra prasmingi ir vertingi. Psichologai teigia, kad dėkingumas daro mus pozityvesnius, laimingesnius, stiprina gyvenimo gerovės pojūtį.

Legendinio ekonomisto Adam’o Smit’o požiūriu, dėkingumas yra svarbus, nes skatina neapsiriboti vien tik utilitarizmo tikslais ir suvokti visuomenės gerovės svarbą. Vienas iš Bill’o Gates’o bendražygių, siekdamas įkvėpti jį visuomeninei veiklai, davė jam paskaityti Andrew Carnegie’io esė The Gospel of Wealth (liet. Gerovės evangelija, 1889). Jos autorius buvo įsitikinęs, kad turtus prasmingiausia skirti visuomenės labui (pats A. Carnegie’is įsteigė 2500 bibliotekų). Nors šiandienos visuomenėje labiau orientuojamasi į technologijų pažangos skatinimą, didelis dėmesys vis dar skiriamas visuotinio gėrio idėjai. Žymiausi pasaulio verslininkai, tokie kaip pirmasis eBay prezidentas Jeff’as Skoll’as ir kiti, savo paramos fondų lėšas skiria projektams, kurie nukreipti į socialinius pokyčius, įgyvendina taikaus ir klestinčio pasaulio viziją. Sietle įsikūrusio pasaulinio tinklo Social Ventures Partners generalinis direktoriaus Paul’as Shoemaker’is kalba apie tai, kad parama tapo neatsiejama nuo socialinio dalyvavimo: „Nebėra taip, kad išrašau kvitą ir viskas baigta <…> Dabar išrašau kvitą ir viskas prasideda.“

Tikimės, kad Universiteto aplinkoje suformuotas jaunų žmonių dėkingumas neapsiribos „ekonominiais aspektais, kurie išreikšti pinigais ir gavę brūkšninį kodą“ (L. Donskis ir Z. Baumanas). Džiaugiamės, kad abipusio dėkingumo kultūra padeda puoselėti Universiteto ir verslo bei socialinių partnerių dialogą Klaipėdos universiteto proveržio klausimu. Anot amerikiečių psichologės Melody Beattie, dėkingumo horizontai platūs: „Dėkingumas suteikia prasmę praeičiai, pilnatvę šiandienai ir viziją rytojui.“