LT   |   EN      Mano KU   |   
Biogeochemikas Mindaugas Žilius: „Ši laboratorija bus Jūros tyrimų instituto oazė“
23-02-2018

Vienas perspektyviausių Kuršių marių tyrėjų Lietuvoje, KU mokslininkas, būsimos Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas doc. dr. Mindaugas Žilius sugriauna nusistovėjusius stereotipus, kad mokslininko darbas yra nuobodus. Pasak jo, tai dinamiškas, atradimų, netikėtų pažinčių ir kelionių kupinas gyvenimo būdas. Apie tyrėjo kasdienybę ir vieną iš naujojo laboratorijų komplekso erdvių – pokalbis su biogeochemiku M. Žiliumi.

Ar visada savo ateitį ketinote sieti su biogeochemiko specialybe, ar svajojote būti mokslininku?

Niekada nemaniau, kad būsiu mokslininkas, o mano darbas bus vykdyti visoje Lietuvoje unikalius biogeocheminius tyrimus ar siekti suprasti, kaip vyksta medžiagų virsmai gamtoje. Tačiau gali būti, kad prie šios profesijos visada buvau nešamas kažkokios nežinomos gyvenimo tėkmės. Į magistro studijas įstojau atsitiktinai, neketinau tęsti mokslo, mane tiesiog pakalbino buvęs grupės draugas ir pasiūlė pamėginti stoti kartu. Atsitiko taip, kaip vienoje iš tų „manekenių istorijų“, mane priėmė, o jo ne. Siekdamas bakalauro diplomo taip pat nebuvau iš tų, kurie turėjo aiškų tikslą tęsti studijas iki doktorantūros, bet būtent šios studijos padėjo save atrasti. Vis dėlto, manau, kad tipiško „moksliuko“ bruožų niekada neturėjau.

Nuo ko prasidėjo tikrasis domėjimasis biogeochemija? Gal prisimenate konkrečią akimirką, kai supratote, kad tai bus jūsų ateitis?

Stojant į doktorantūrą reikėjo parengti savo mokslinį projektą ir pateikti jį svarstyti komisijai. Parašiau darbą apie moliuskus (midijas, gyvenančias Baltijos jūroje), kaip jie gyvena ant akmenų, kur paplitę, kokie veiksniai lemia jų pasiskirstymą. Kadangi tuo metu dirbau Lietuvos jūrų muziejuje, buvo patogu pasitelkti savo akvariumisto patirtį. Tačiau mane priėmė studijuoti tik su sąlyga, kad pakeisiu temą ir savo darbe nagrinėsiu Kuršių mariose vykstančius biogeocheminius procesus. Taip ši sritis ir atsirado mano gyvenime. Šiuo mokslu užsikrėčiau tik praktiškai pradėjęs spręsti, kaip pamatuoti kiekvieną procesą, konstruoti įrangą. Tačiau tai nebuvo jaunatviškas įsimylėjimas iš pirmo žvilgsnio.

Ar turite konkrečių tikslų, kuriuos norėtumėte pasiekti per gyvenimą kaip biogeochemikas?

Yra keletas tikslų, tačiau vieni yra savanaudiški, kiti – ne. Kalbant apie savanaudiškus tikslus, kaip ir kiekvienas tyrėjas, širdies kamputyje svajoju publikuoti tyrimus tokiuose pasaulinio garso žurnaluose kaip „Nature“ ar „Science“. Tai siekis, kad rezultatai būtų pastebėti ir priimti didžiosios mokslo visuomenės. Kalbant apie karjeros siekius, norėčiau tapti plačiai pripažintu, autoritetingu mokslininku, tačiau tai nelengva. Neužtenka tik sėdėti ir laukti. Manau, kad šiuo metu vis dar tebekopiu į tą mokslo „Olimpo kalną“.

Kalbant apie tikslus, kurie susiję su visuomenės gerove, mes vykdome projektus ir gauname jiems pinigų ne tam, kad patenkintume savanaudiškus poreikius, o tam, kad išspręstume tam tikras aktualias problemas, pavyzdžiui, Kuršių marių žydėjimo: kas tą žydėjimą sukelia, kokios yra šio reiškinio pasekmės, juk žydint marioms prastai jaučiasi ir jos pačios, ir Baltijos jūra, nes kaupiasi azotas, fosforas, pritrūksta deguonies, miršta žuvys, ir mes, nuvažiavę į Melnragę ar Girulius, nelabai patogiai jaučiamės žaliame vandenyje. Taigi ieškome problemų priežasčių, ko kitos organizacijos negali padaryti.

Visai neseniai gavome nacionalinę dotaciją vykdyti bakterijų procesų moliuskuose tyrimo projektą. Žmonės valgo austres, šukutes, midijas, kurios atlieka filtro vaidmenį, jis svarbus funkcionuojant vandens ekosistemoms ir vis dar menkai atskleistas Europos žemyno kontekste.

Kokia įranga, padėsianti jums atlikti tyrimus, bus naujojoje laboratorijoje?

Šią laboratoriją galima vadinti viena geriausių Lietuvoje, ne tik dėl techninių sprendimų, bet ir dėl turimos įrangos, kurios vertė, beje, 3–4 kartus didesnė už gerai sukomplektuoto „Ferrari“ automobilio. Klaipėdą, konkrečiai Klaipėdos universitetą ir Jūrinių tyrimų institutą, ši laboratorija kilsteli į visiškai kitą lygį Lietuvos ir Europos mastu. Laboratorijoje bus viskas: užtikrintas darbo saugumas, socialinis atsakingumas, patogios darbo vietos ir patikima įranga, kuri praplės mūsų galimybes.

Pavyzdžiui, čia bus įrengti klimato kambariai, kuriuose temperatūrą bus galima reguliuoti nuo –4 iki +40. Tokius eksperimentus anksčiau atlikdavome paprastame kambaryje, temperatūrą reguliuodami su elementaria įranga ar net mano garaže. Taigi eksperimentinė dalis bus paprastesnė. Beje, naująja įranga bus galima atlikti ir vėžio, farmacijos tyrimus, nes galėsime įžiūrėti ląsteles, elementinę sudėtį, kas yra naudinga kuriant naujus vaistus. Šie prietaisai tokie jautrūs, kad net paėmę Klaipėdos vandenų mėginius galėsime pasakyti, ar kažkas penktadienio ar šeštadienio vakarą Klaipėdoje vartojo narkotikus.

Nauja įranga leis biogeochemijos mokslui išsišakoti į daugybę mažesnių krypčių, tuo tarpu iki šiol buvo tik vienas bendras biogeochemijos kamienas.

Ši laboratorija visapusiškai pagerins Klaipėdos universiteto įvaizdį. KU studentai, apsilankę laboratorijose, turėtų patirti euforiją, juk ji niekuo nenusileis aukščiausius standartus atitinkančioms Europos laboratorijoms.

Ar studentai bus supažindinti su naujomis laboratorijomis?

Šis pastatas yra superkompleksinis. Visa pastato infrastruktūra bus pritaikyta KU ir Erasmus studentams atlikti bakalauro, magistro, žinoma, ir daktaro darbus, tų darbų tyrimus.

Šiame pastate bus galima vesti paskaitas, organizuoti mokymus, netgi konferencijas, nes čia bus įrengtos šešios nedidelės auditorijos, kurias bus galima įvairiai transformuoti: šešias mažas transformuoti į dar mažesnes. Tai bus tikra socialinė erdvė, turėsianti net „žalią stogą“, ant kurio bus galima kepti barbekiu.

Kuo ši Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorija ypatinga?

Kiekviename universitete yra tam tikros oazės, tačiau keliaudamas dykuma gali jų ir nesurasti. Čia ir bus toji oazė – gyva, žalia, klestinti. Čia yra gyvybės versmė ir jaunų, kūrybingų žmonių susitelkimo vieta. Mūsų potencialas yra tikrai didelis, darbuotojų amžiaus vidurkis – 35–40 metų. Taigi visi dar „turi parako“ užsiimti tyrimais ir siekti taip trokštamo proveržio.

Sakote, kad laboratorijoje dirbs daug jaunų tyrėjų. Ką dar galėtume pasakyti apie būsimos laboratorijos darbuotojus?

Mūsų jaunų tyrėjų komanda yra kupina entuziazmo ir nusiteikusi dirbti rimtai, siekdama proveržio ir prisidėdama prie Jūros tyrimų instituto klestėjimo. Prie mūsų komandos prisijungs keletas jaunesnių žmonių. Jų reikia, nes nauji prietaisai teikia ir naujų galimybių. Neabejotinai kolektyvas gausės ir ateityje, nes pajūrio aplinkos ir biogeochemijos tyrimai plėsis.

Kuo tyrimai, kuriuos atliksite savo laboratorijoje, bus naudingi visuomenei?

Visa naujoji bei senoji įranga ir mūsų žinios, sukaupta patirtis prie visuomenės gerovės prisidės atliekant vandens tyrimus: iš vieno mėgintuvėlio galima įvertinti jo būklę. Be to, spręsime problemas, kurios susijusios su vandens kokybe Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantėje. Tirsime ir dirvožemio stabilumą, ar tinkamas būsimo namo statybai. Galėsime įvertinti, ar mūsų maistas, vanduo, kuriame maudomės, yra saugus ir švarus.

Ar galima tikėtis, kad naujosios patalpos ir moderni įranga lems studentų skaičių Klaipėdos universitete?

Tikiu, kad tai įmanoma. Mūsų Jūros tyrimų institutas yra pasirengęs padėti tai įgyvendinti. Čia dirbantys mokslininkai, tyrėjai kol kas mažai pažįstami studentams. Jei tam tikras studentų srautas būtų nukreiptas į mus, tyrėjus, manau, jaunuolių požiūris į tai, kas vyksta Klaipėdos universitete, pasikeistų.

Ką galėtumėte pasakyti jaunuoliams ar apskritai visuomenei, kuri laikosi nuomonės, kad mokslininko darbas yra nuobodus?

Tai ne darbas, o gyvenimo būdas. Nors mokslininkas dažnai vaizduojamas kaip laboratorijoje užsidaręs žmogus, sąveikaujantis tik su sienomis ar įranga, iš tiesų vaizdas yra kitoks. Šiame darbe kaip tik reikia bendrauti su įvairiais žmonėmis – tiek su plačiąja visuomene, tiek ir su suinteresuotomis grupėmis. Darbas komandoje šiuolaikiniame moksle yra svarbiausias. Jei tik sėdėsi prie savo įrangos ir norėsi, kad tavo tyrimai, tavo parašyti straipsniai būtų pripažinti, to neužteks. Reikia vykti į konferencijas, skaityti pranešimus, įveikti barjerus.

Mokslininko darbas yra dinamiškas, nes esi priverstas nuolat tobulėti, sekti naujausius pasaulyje atliekamus tyrimus. Kiekviena diena siūlo naujas problemas, naujoves. Be to, sutikdamas daugybę žmonių, užmegzdamas ryšius tampi šios visumos dalimi pasauliniu mastu. Mes rengiame „Skype“ konferencijas su žmonėmis iš Naujosios Zelandijos ar Italijos, kai laiko skirtumas yra apie dešimt valandų. Pas mus nuolat lankosi vizituojantys mokslininkai iš skirtingų pasaulio šalių, pavyzdžiui, per paskutines dvi savaites lankėsi mokslininkai iš Vokietijos, Italijos, Rusijos ir Turkijos.

Kalbino Gabrielė Ruočkutė