LT   |   EN      Mano KU   |   
 Atminimo lenta P. Tarasenkai – Klaipėdos universitete
15-01-2018

Sausio 15 dieną Klaipėdos mieste minėtas Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. Paminklas „Arka“ apšviestas šviesų instaliacija, skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams, vyko žuvusiųjų pagerbimo ceremonija, skambėjo Klaipėdos kariliono varpai. Na, o 14 val. Klaipėdos universiteto miestelyje, ant Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato, atidengta karininko, archeologo, muziejininko ir rašytojo Petro Tarasenkos atminimo lenta.

„Šioje teritorijoje dislokuotame septintajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulke 1923–1925 metais tarnavo Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas ir rašytojas Petras Tarasenka (1892–1962)“, – taip rašoma atminimo lentoje. P. Tarasenka taip pat buvo pedagogas ir piliakalnių tyrinėtojas, po 1923 m. jis su Butegeidžio pulku rezidavo kareivinėse, kuriose šiandien įsikūręs Klaipėdos universitetas.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. Eimutis Juzeliūnas sveikindamas susirinkusiuosius – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską, KU bendruomenę, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kareivius – akcentavo, kad Klaipėdos universitetas visada turėjo sąlyčio taškų su kariuomene: „Nors Klaipėdos universitetas yra įsikūręs buvusiuose kareivinių pastatuose, KU mokslininkai, istorikai ir archeologai, bendradarbiaudami su kariškiais, nuveikia daug prasmingų darbų – atrastas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“, šį pavasarį vyks ekspedicija „Žemė – vanduo“ Rėkyvos ežere, kur bus ieškoma nuskendusio lėktuvo „Letov“ (Šmolik). Noriu padėkoti už vaisingą bendradarbiavimą. Džiaugiuosi, kad ir šiandien mes Klaipėdos universitete įamžiname laiko ženklus.“

Miesto meras pasveikino Klaipėdos krašto žmones su išskirtine diena. „Esame vietoje, Klaipėdos universitete, kuri tiesiogiai siejasi su P. Tarasenkos asmenybe. Jis buvo ne tik karininkas, bet ir mokslininkas, archeologas, rašytojas. Ši vieta, universitetas, susieja visas sritis: kūrybą, moksliškumą ir tam tikra prasme net karybą. Linkiu, kad Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga atverstume kuo daugiau nepelnytai užmirštų istorijos puslapių“, – susirinkusiesiems kalbėjo Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.