LT   |   EN      Mano KU   |   
Aplinkosauginiai ir technologiniai nuotekų ir dumblo tvarkymo klausimai tarptautiniu mastu
09-03-2021

Dėl klimato kaitos, pernelyg išaugusio vartojimo ir taršos, vandens ištekliai nuolat patiria didelę apkrovą. Nutekamųjų vandenų ir dumblo tarša ftalatų rūgšties esteriais, iš dalies atspindinčiais plastiko kiekį vandenyje, nuotekų dumblo utilizavimo sprendimai, nemalonių kvapų mažinimo ir šalinimo technologija bei dumblo kompostavimo inovaciniai spendimai, mažinantys nuotekų valymo įrenginių veiklos kaštus, yra aktualūs klausimai, kurie buvo nagrinėjami 2021 m. kovo 4 d. nuotoliniu būdų vykusiame Klaipėdos universiteto organizuotame tarptautinio ES Interreg Pietų Baltijos bendradarbiavimo abipus sienos programos projekto STEP – „Dumblo technologinė ekologinė pažanga – gerinant nuotekų dumblo kokybę ir antrinį jo panaudojimą“ seminare. Renginys sulaukė didelio aplinkosaugos institucijų, vandentvarkos įmonių, mokslo įstaigų ir visuomenės susidomėjimo.

Nuotekų valymo įrenginiai įvairiuose Pietų Baltijos regiono miestuose ir vietovėse susiduria su nuotekų dumblo utilizavimo problemomis. Esami įrankiai, sukurti nuotekų valymo įrenginių dumblui tvarkyti, ne visada efektyviai taikomi vandenvalos įmonėse. Be to, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vandentvarkos įmonės yra susijusios su kvapais, apdoroto nuotekų dumblo panaudojimu dėl jo užterštumo sunkiaisiais metalais, organinėmis medžiagomis ir bakteriologiniu užterštumu. Nepaisant to, nuotekų dumblas yra vertinga medžiaga dirvožemiui, kaip anglies ir biogenų (maistmedžiagių) šaltinis.

Klaipėdos universiteto profesorė Olga Anne, esanti ES Interreg Pietų Baltijos programos lėšomis finansuojamo „Dumblo technologinė ekologinė pažanga – gerinant nuotekų dumblo kokybę ir antrinį jo panaudojimą“ projekto STEP Lietuvos partnerio vadovė, teigė, kad šio projekto tikslas ir yra nuotekų ir dumblo kokybės tvarkymo būdų analizė bei dumblo kompostavimo efektyvumo priemonių parengimas, remiantis projekto tarptautinės specialistų grupės patirtimi ir tyrimais. Priemonės taikomos, atsižvelgiant į vandens valymo įrenginių nuotekų taršą ir valymo technologijas. Projektą nuo 2018 m. vykdo penkių dalyvių konsorciumas. Pagrindinis projekto partneris yra Vakarų Pomeranijos Technologijų Universitetas Šcecine Lenkijoje. Kiti partneriai yra: Klaipėdos universitetas, Bornholmo Energy & Supply Ronne Danijoje, Höör savivaldybės Mittskåne Vatten vandentvarkos įmonė Švedijoje ir Lenkijos Goleniowskie vandens valymo ir nuotekų tvarkymo įmonė Goleniow mieste. AB “Klaipėdos vanduo“ yra STEP projekto asocijuotas partneris.

Pagrindinės STEP projekto darbų kryptys – švarus nuotekų dumblas, energijos vartojimo efektyvumas, antrinis dumblo panaudojimas. Tad kiekvienas projekto partneris atitinkamai turi savo kuruojamą sritį šiame projekte. Lenkijos partneriai atliko nuotekų dumblo kompostavimo proceso tyrimus bei išbandė modernų kvapų šalinimo būdą panaudojant šaltosios plazmos įrenginį. Danijos projekto partneris modeliavo perteklinio lietaus ir požeminio vandens poveikį nuotekų valymo įrenginių veiklos efektyvumui. Švedijos partneris eksperimentavo su pilotiniu įrenginiu, mažinančių sunkiųjų metalų kiekį dumble dėka atskiros septinio dumblo valymo technologijos. Klaipėdos universitetas kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ atliko ftalatų analizę Klaipėdos miesto nuotekose ir dumble bei organizavo Lenkijos ir Danijos partnerių bandinių tyrimus, atliko ftalatų kiekio palyginimą nuotekose ir dumble tarp trijų projekto partnerių –

Lietuvos, Lenkijos ir Danijos. Taip pat Klaipėdos universiteto mokslininkai panaudojant Gabi programą sumodeliavo kelis Lenkijos partnerių pasiūlytus nuotekų dumblo utilizavimo scenarijus ir įvertino nuotekų dumblo inovacinio kompostavimo poveikį klimato kaitai, aplinkos komponentų (t.y. oro, vandens, dirvožemio) rūgštėjimui ir žmogaus sveikatai.

2021 m. kovo 4 d. nuotoliniu būdų vykusiame tarptautiniame seminare dalyvavo 72 dalyviai, kurie turėjo galimybę susipažinti su projekto rezultatais. Projekto vadovas – Vakarų Pomeranijos Technologijų Universiteto profesorius, habilituotas daktaras Marcin Holub pasidalino tyrimų rezultatais dumblo kompostavimo aikštelėje šalinant kvapus panaudojant šaltosios plazmos bandomąjį įrenginį. Atkreiptas dėmesys į tyrimo metu išmatuotas kancerogenines, toksines medžiagas bei kompostavimo etapų metu pasiektą skirtingą įrenginio efektyvumą. Profesorius Robert Sidelko iš Koszalin Technologijų universiteto ir profesorius Grzegorz Siebielec iš Dirvožemio tyrimų ir augalų kultivacijos instituto (IUNG) Lenkijoje, pristatė kompostavimo metodą, kuris paremtas nuotekų dumblo ir šiaudų mišinių naudojimu, gerinančiu dirvožemio biologines savybes, augalų derlingumą ir nesukeliančiu taršos riziką aplinkai. Danijos partneris Torben Jorgensen iš Bornholms Energy & Supply įmonės pasidalino modeliavimo rezultatais, apžvelgdamas kokį poveikį turėtų azoto ir fosforo išvalymui bei energijos išteklių sutaupymui eliminavus 20% ir 40% perteklinio vandens (t.y. lietaus, požeminio vandens) prietaką į nuotekų valymo įrenginius. Elin Olsson iš Mittskane Vatten vandentvarkos įmonės dalyviams pristatė Švedijos problematiką, susijusią su sunkiųjų metalų koncentracija nuotekose. Nustatyta, kad metalų patekimą į nuotekų valymo įrenginius galima sumažinti atskirai tvarkant išorinį (septikų) dumblą. Tyrimai rodo, kad nusausintame išoriniame (septikų) dumble yra padidėjęs vario ir cinko kiekis. Klaipėdos universiteto profesorė Olga Anne pasidalino Danijos aplinkos apsaugos valdymo sprendimais, mažinančiais ftalatų kiekio patekimą į nuotekas. Dr. Donatas Bagočius iš Klaipėdos universiteto modeliavimo metu nustatė, kad panaudojant vieną iš dabartinių nuotekų dumblo utilizavimo metodų, tokių kaip deginimas, emisijos į orą yra apie 7 kartus didesnės nei nuotekų dumblo kompostavimas pagal Lenkijos partnerių pasiūlytas inovacijas. Tokių būdų atitinkamai sumažėtų ir poveikis klimato kaitai.

Projektą planuojama baigti jau 2021 m. vasarą. Apibendrinantys projekto rezultatai bus pateikti viename bendrame dokumente – nuotekų ir dumblo tvarkymo priemonių vadove, taip vadinamojoje baltojoje knygoje – angl. „White Book“. Daugiau informacijos apie projektą skaitykite: https://www.step-interreg.eu