| kur studijuoti | | studijos | | konferencijos |

Lietuvos kaimas: šiuolaikinė demografinė būklė

Marija Eidukevičienė
Klaipėdos Universiteto geografijos katedros profesorė
Kaimo vystymo tyrimų centro direktorė Daiva Verkulevičiūtė
Klaipėdos Universiteto geografijos katedros doktorantė
Erika Ribašauskienė
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslinė bendradarbė

Kaimo samprata. Kaimas - tai teritorija su visais joje esančiais objektais ir subjektais be miestų teritorijos (Stanikūnas, 1999).
Kaimo vietovė. Tai teritorija, kurioje: dominuoja natūrali gamtinė aplinka, o didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai, rekreacijai ir nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo bendruomenes, koncentracija; dauguma jų užimti atsinaujinančių išteklių eksploatavimu (Treinys, Baležentis, 1999).
Kaimo vieta Lietuvoje valstybiniame lygmenyje

Kaimiškųjų vietovių % nuo Lietuvos teritorijos ploto
97
Kaimo gyventojai tūkst. 2000 0101
1176.3
Kaimo gyventojų % nuo visų Lietuvos gyventojų
31.8
Vidutinis gyventojų tankumas kaimo vietovėse Lietuvoje žm/km2
18,2
Žemės ir miškų ūkyje užimta visų Lietuvos dirbančiųjų %
21
Žemės ūkyje užimtų visų dirbančių kaimo gyventojų
56 (58)
Kaimo gyventojų užimtumo lygis %
51
Nedarbo lygis kaime %
12.7
Pensijinio amžiaus gyventojai %
25
Žemės ūkis
Žemės ūkio naudmenos nuo Lietuvos žemės ploto %
54
Ariamos žemės 1 gyventojui ha
0.78
Žemės ūkio naudmenų našumas tarp rajonų skiriasi kartų
1.7
Žemės ūkio naudmenų našumas tarp ūkių skiriasi kartų
2.5
Našiose žemėse 1 ha žemės ūkio naudmenų žemės ūkio produkcijos tenka daugiau kartų
3
Žemės ūkio dalis BVP
11.3
Investicijų žemės ūkiui dalis visose investicijose l998m. %
2.4
Užsienio investicijų dalis žemės ūkyje nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvos ūkyje%
1.1
Ūkininkų skaičius tūkst. įregistruota 1999 01
67.5
Ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal dydį % 1999 01
Iki 10 ha
57.5
10.1-20
29.5
>20
13.0
>50
1.1
Iš viso privačios žemės savininkų tūkst.
200
Vidutinis ūkininko dydis ha 1999 01
11.7-11.8
Vidutinis žemės ūkio bendrovės dydis ha 1999 01
468
Žemės naudotojai %
Žemės ūkio bendrovės % 1999 01
17.9
Ūkininkai % 1999 01
37
Ūkininkauja ūkininkų mažo našumo žemėse% 1999 01
13
Mišrios žemės ūkio gamybos ūkiai%
70-80
Specializuoti augalininkystės ūkiai%
12
Specializuoti gyvulininkystės ūkiai %
4
Ūkininkavo nuostolingai ūkiai, kurių žemės ūkio naudmenų našumas iki balų
30
Skurstančiu ūkininkų % (skurdo riba 50% vidutinių vartojimo išlaidų)
30

Pagaminamos produkcijos dalis bendroje gamyboje %
Produkcija
Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai
Bendrovės
Viso  
20.8
Grūdai
75.9
24
Bulvės
99.3
1
Cukriniai runkeliai
57.4
42.6
Pienas
86.9
13
Mėsa (skerdiena)
59.7
40.3

 

Demografinė situacija. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kaimo gyventojų skaičius, kito: 1990 - 1992 metais mažėjo, iki 1996 metų didėjo, o pastaraisiais metais vėl mažėja. Tam prielaidas sudarė šalies ekonominiai, socialiniai, demografiniai procesai. Be to, suaktyvėjo gyventojų vidinė migracija.

Daugiausia gyventojų susitelkę apie didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną, Klaipėdą bei našesnių žemių rajonuose. Vidutinis gyventojų tankumas kaime 18,2 gyv./km2. Mažiausiai apgyvendinti Švenčionių (9,0), Varėnos (10,5), Zarasų (10,9), Ignalinos (11,3) gyv./km2 rajonų kaimai.

Moterys sudaro 52 % kaimo gyventojų . Kai kuriuose rajonuose kaime 100-ui vyrų tenka nuo 106 iki 121, o vidutiniškai Lietuvoje -109 moterys. Santykinai mažiausiai vyrų yra nenašių žemių ir nuo didesnių miestų nutolusiuose rajonuose. Iki 35 metų gyventojų grupėje kaimo vyrų ir moterų yra maždaug vienodai, tuo tarpu vyresnio amžiaus gyventojų grupėse moterų daugiau negu vyrų: daugiau kaip 60 metų moterų yra 14,7, o vyrų - 8,4 %. Kaime žymiai mažėja gimstamumas ir kai kuriose kaimo vietovėse per metus net 3 kartus daugiau numiršta negu gimsta. 1990 - 1999 m. gimusiųjų vaikų, skaičiuojant 1000-ui kaimo gyventojų, sumažėjo nuo 16,3 iki 11,6 vaiko. Šiuo metu dauguma kaimo šeimų augina vieną ar du vaikus. Daugiausiai vaikų kaime augina ūkininkų šeimos -vidutiniškai po 1,16, samdomų darbuotojų -po 0,93. Kaimiečių šeimose auga vidutiniškai 21 %. daugiau vaikų negu miestiečių šeimose. Tačiau vienam darbingo amžiaus kaimo gyventojui tenka tik 0,51, tuo tarpu mieste - 0,66 vaiko. Didžiausias gimstamumas Klaipėdos (1000-ui gyventojų tenka 14,7 gimusių), Jonavos (14,5), Šilalės (13,6), Šilutės (13,5), Skuodo (13,4), mažiausias - Utenos (8,4), Ukmergės (8,6), Ignalinos (8,8), Rokiškio, Zarasų (9,2) rajonų kaimuose.

Kaime mirtingumas net 77 % didesnis negu mieste.Didžiausios įtakos tam turi gyventojų amžiaus struktūra: kaime 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro apie 23, o mieste- 15 % gyventojų. Atmetus amžiaus struktūros įtaką gyventojų mirtingumui (pagal standartizuotus koeficientus), darbingo amžiaus kaimo gyventojų mirtingumas didesnis negu mieste apie 17 %. Šį skirtumą lemia: skirtingas gyvenimo būdas mieste ir kaime, žalingi įpročiai, sunkiau prieinama medicininė pagalba. Pagal Statistikos departamento duomenis, nuo 1990 metų kaime mirtingumas daugiausia padidėjo 1993 metais. Svarbiausios mirties priežastys yra kraujo apytakos sistemos ligos, piktybiniai augliai, nelaimingi atsitikimai. Labiau didėjo vyrų negu moterų mirtingumas. Mirtingumas padidėjo beveik visų amžiaus grupių vyrų (išskyrus vaikus) ir tik 45 - 55 m. moterų. Kaime 20 - 30 m. vyrų mirtingumas yra ženkliai didesnis negu to paties amžiaus moterų. Po 1993 m. išryškėjo kaimo gyventojų mirtingumo mažėjimo tendencija. Tačiau padidėjo mirtingumas nuo alkoholizmo, savižudybių, nužudymų. Kaime vyrų savižudžių yra 1,8, o moterų - 1,5 karto daugiau negu mieste. Didžiausias gyventojų mirtingumas yra rytinėje Lietuvos dalyje: 1999 m. iš 1000-io gyventojų Ignalinos rajone mirė 22,8, Zarasų -18,8, Molėtų - 18,4. Mažiausias mirtingumas -Kauno rajone (iš 1000-io gyventojų mirė 10,1). Nors mirtingumas jau mažėja, bet tik penkių rajonų kaime fiksuojamas teigiamas gyventojų prieaugis.

Kaimo gyventojų gyvybingumo indeksas, t. y. gimimų ir mirčių santykis, Lietuvos kaime gana skirtingas. Sudėtinga demografinė situacija yra šiaurės rytinėje ir pietrytinėje Lietuvoje. Ypač išsiskiria Ignalinos, Utenos, Švenčionių rajonai, kuriuose gyvybingumo indeksas nesiekia net 0,5 (Lietuvos kaime šis rodiklis yra tik 0,77). Demografinę situaciją kaime blogina vidinė migracija. Neigiamas migracijos saldo Lietuvos pakraščių ir mažesnio našumo žemių rajonų kaimuose.

Pagal gyventojų amžiaus struktūrą Lietuvos kaimas jau peržengė demografinės senatvės ribą, Kaime ypač ryškūs gyventojų senėjimo procesai - 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro ketvirtadalį visų gyventojų. Tam įtakos turi ypač kaimo jaunimo migracija į miestus, sumažėjęs gimstamumas. Apie pusė visų šio amžiaus Lietuvos gyventojų gyvena kaime. Gyventojų amžiaus struktūra rajonų kaimo vietovėse gana skirtinga. Mažeikių, Plungės, Telšių, Klaipėdos, Šilutės, Šilalės rajonų kaimuose vaikai sudaro 27% kaimo gyventojų. Utenos, Lazdijų, Ignalinos, Molėtų, Varėnos rajonų kaimuose trečdalis gyventojų yra 60 metų ir vyresni.

Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė - vienas reikšmingiausių visuomenės materialinio bei kultūrinio gyvenimo lygio ir sveikatingumo rodiklių. 1999 metais vidutinis žmonių gyvenančių kaime amžius buvo 4 metais 9 mėn. trumpesnis negu mieste, iš jų moterų - 3 metais ir 11 mėn., o vyrų - 5 metais ir 7 mėn. Tam didžiausią įtaką daro didelis darbingo amžiaus kaimo gyventojų mirtingumas. Kaimo vyrų būsimo gyvenimo trukmė šiuo metu labai trumpa - tik 63 metai (palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė 8-9 metais, moterų - 4 - 5 metais). Taigi Rytų Lietuvoje, kur vyrauja mažo našumo žemės ūkio naudmenos, demografinių problemų yra susikaupę daugiausia, o ir visame Lietuvos kaime gyventojų ir demografinė, ir socialinė-ekonominė situacija yra sudėtinga. Jos gerinimui reikia kuo skubiau sutelkti švietimo, kultūros, ūkio, medicinos, socialinės apsaugos institucijų pastangas.

Gyvenimo lygis Lietuvos kaimuose. Gyvenimo lygis ,ekonominė kategorija, plačiąja prasme suprantamas kaip asmeninių poreikių išvystymo ir patenkinimo laipsnis. Vienas svarbiausių gyvenimo lygį nusakančių rodiklių - namų ūkių disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos. Didžiausią pajamų dalį sudaro samdomojo darbo pajamos. Kaime jos 23.6% mažesnės už Lietuvos vidurkį. Mažesnės disponuojamos pajamos ir poreikiai lemia mažesnes namų ūkių vartojimo išlaidas kaime. Vienas informatyviausių namų ūkio gyvenimo lygio rodiklių-išlaidų dydis, skirtas maisto produktų įsigijimui. Kaime jis sudaro daugiau negu pusę visų išlaidų. Mažiau nei pusė kaimo namų ūkių turi vandentiekį (44.8%), kanalizaciją (39.9%), centrinį šildymą(40.1%). Kaimiškas gyvenimo būdas ir ūkinė veikla lemia specifinių ilgalaikio vartojimo prekių turėjimą. Daugiau kaimo, nei miesto, namų ūkių turi šaldiklį užaugintai produkcijai laikyti. Kaip susisiekimo priemonė kaime dažniau naudojamas dviratis. Kaime gyventojai mažiau vartoja vaisių ir uogų, daržovių ir grybų, kiaušinių, mėsos, daugiau - pieno ir jo produktų, cukraus. Trečdalis kaimo gyventojų dirba sau. Jiems žemės ūkis-pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Bendras nedarbo lygis kaime yra apie 13%, jaunų žmonių (iki 25m.) nedarbo lygis-20.5%. Jų išsilavinimas dažniausiai devynmetis arba vidurinis. Pajamų neturi 78% bedarbių. Vieneri metai praleisti be darbo, sutrumpina žmogaus amžių vidutiniškai penkeriais metais.Gyvenimo lygio pokyčiai lėmė nusikalstamumo išaugimą. Daugiau kaip 60% padariusių nusikaltimus asmenų niekur nedirba ir nesimoko.

 

Literatūra
Gyvenimo lygio stabilizavimo būdai (1992).Vilnius
Martinkus , B., (1996) Darbo ekonomika. Kaunas
Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje (2000).Vilnius
Ribašauskienė, E., Uždavinienė ,V. (2000), Lietuvos kaimo regionai ir jų plėtros kryptys. Lietuvos kaimo plėtros politika ir mokslo uždaviniai. Vilnius, p.l 13-124.
Stanikūnas, D. (2000),Lietuvos kaimo plėtra: galimybės ir problemos. Lietuvos kaimo plėtros politika ir mokslo uždaviniai.Vilnius, p.5-12.
Treinys, M., Baležentis, A. (2000), Kai kurie teoriniai ir metodologiniai kaimo plėtros strategijos uždaviniai Lietuvos kaimo plėtros politika ir mokslo uždaviniai. Vilnius, p. 18-28.

Klaipėdos Universiteto geografijos katedra
Kaimo vystymo tyrimų centras
Tel/fax 8 26 346 192

 

  Copyright © 2001 KU SvMF