«  Priėmimas 2012

Priėmimas 2012

Kontaktai:
Herkaus Manto g. 84
LT - 92294 Klaipėda
Tel.: (8-46) 398 994, 398 993
Faksas: (8-46) 398 969
El. paštas

Pirmosios pakopos studijų stojamųjų egzaminų aprašai

ATLIKIMO MENAS (CHORO DIRIGAVIMAS)

Dirigavimas: diriguoti du skirtingo charakterio ir apimties chorinius kūrinius mišriam arba lygių balsų chorams: vienas kūrinys a cappella, kitas su akompanimentu. Atmintinai paskambinti fortepijonu kūrinį a cappella ir kūrinio su akompanimentu choro partitūrą, padainuoti kūrinio a cappella balsus.Akompanimentą galima pagroti iš natų.
Solfedžio, muzikos teorijos ir harmonijos žinių patikrinimas.
Pokalbis apie diriguotų kūrinių autorius, pagrindinį dėmesį kreipiant į jų chorinę kūrybą, ir apie Lietuvos muzikinio gyvenimo aktualijas.

ATLIKIMO MENAS (DAINAVIMAS)

Dainavimas: atlikti vokalizę, XVII–XVIII a. kompozitoriaus klasikinę ariją, romansą arba lietuvių liaudies dainą su pritarimu.
Pokalbis apie įgytą muzikinį išsilavinimą, žinios vokalinio meno istorijos klausimais.

ATLIKIMO MENAS (DŽIAZO MUZIKA)

Spec. instrumentas ir fortepijonas:
Spec. instrumentu (gitara, pučiamaisiais, mušamaisiais instrumentais) atlikti stambios formos kūrinį ir dvi džiazo pjeses; fortepijonu – du skirtingo pobūdžio kūrinius.
Spec. instrumentu (vokalu) atlikti du skirtingo pobūdžio vokalinius kūrinius; fortepijonu – du skirtingo pobūdžio kūrinius.
Spec. instrumentu (fortepijonu) atlikti stambios formos kūrinį ir dvi džiazo pjeses.
Pokalbis apie džiazo muzikos raidą Lietuvoje.

ATLIKIMO MENAS (FORTEPIJONAS)

Fortepijonas: atmintinai atlikti tris kūrinius: J. S. Bacho Preliudą ir fugą iš GTK I arba II tomo; klasikinės sonatos arba klasikinio koncerto (J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno) Allegro dalį; virtuozinį etiudą.
Pokalbis apie atliktų kūrinių autorius, pagrindinį dėmesį kreipiant į svarbiausius epochos bruožus, kūrinių stilistiką, kompozitorių vardo tarptautinius konkursus bei jų laureatus, Lietuvos muzikinio gyvenimo aktualijas.

ATLIKIMO MENAS (LIAUDIES MUZIKA)

Spec. instrumentas: baigusiems konservatorijas reikia atmintinai pagroti spec. instrumentu (kanklėmis, birbyne, skrabalais, lamzdeliu, smuiku, akordeonu, klarnetu, trimitu, kontrabosu) stambios formos kūrinį ir pjesę, nebaigusiems – dvi pjeses; stojantiems į folklorą – padainuoti 1–2 įvairių regionų dainas, pagroti 2–3 kūrinius tradiciniais instrumentais.
Pokalbis pasirinktos specialybės ir bendraisiais muzikinės kultūros klausimais.

ATLIKIMO MENAS (PUČIAMŲJŲ IR STYGINIŲ MUZIKA)

Spec. instrumentas: baigusiems konservatorijas spec. instrumentu (fleita, obojumi, klarnetu, saksofonu, trimitu, trombonu, tūba, mušamaisiais) reikia atmintinai pagroti stambios formos kūrinio I arba II, III dalis ir pjesę. Nebaigusiems – dvi skirtingų stilių ir charakterių pjeses.
Styginiais instrumentais (smuiku, altu, violončele, kontrabosu) reikia atmintinai pagroti stambios formos I arba II, III d., J. S. Bacho kūrinio solo dvi dalis ir du etiudus. Gitara – dvi skirtingo charakterio pjeses.
Pokalbis apie atliktų kūrinių autorius, jų kūrybą bei Lietuvos muzikinio gyvenimo aktualijas.

CHOREOGRAFIJA

Stojamąjį egzaminą sudaro dvi dalys:
1. Lietuvių tautinis šokis. 2. Klasikinis šokis. Kiekviena dalis vertinama pagal du kriterijus: klasikinis šokis – pagal pagrindinių šokio elementų ir derinių atlikimo techniką ir meninius gebėjimus, lietuvių tautinis šokis – pagal muzikalumą ir ritmiką bei šokio judesio stiliaus pojūtį.
Egzaminų metu taip pat tikrinami fiziniai ir muzikiniai duomenys, vyksta pokalbis kultūros ir meno klausimais. Stojantieji turi būti perskaitę šią literatūrą: Lingys J., Gudavičius J., Čapaitė J., Gražulienė A. Lietuvių sceninio šokio pagrindai. K., 1994. Poškaitis K. Lietuvių šokio kelias į sceną. V., 1985. Milvydienė V. Klasikinis šokis I. K., 2001; Milvydienė V. Klasikinis šokis II. K., 2004. Milvydienė V. Terpsichorės keliai. K., 2003.

DAILĖ

1. Piešimas: Trys geometrinės formos. Priemonės: A2 formato vatmano lapas, pieštukas. Trukmė 4 val.
Vertinimo kriterijai: gebėjimas komponuoti objektus popieriaus lape, perteikti perspektyvą, objektų proporcijas, formos ypatumus, medžiagiškumą, šviesos ir tamsos santykį linijomis ir štrichais.
2. Piešimas: Gyvo žmogaus portretas. Priemonės: A2 formato vatmano lapas, pieštukas. Trukmė 4 val.
Vertinimo kriterijai: komponavimas lape, gebėjimas perteikti modelio charakterį, perspektyvą, šviesos ir tamsos santykį linijomis.
3. Bendroji kompozicija: Natiurmortas iš trijų buitinių daiktų. Priemonės: A2 formato lapas, pasirinktinai aliejiniai dažai, tempera, akvarelė ir pan. Trukmė 4 val.
4. Teminė kompozicija: Priemonės: A2 formato lapas, pasirinktinai aliejiniai dažai, tempera, akvarelė. Trukmė 4 val.
Vertinimo kriterijai: komponavimas lape, spalvų santykių harmonija, plastinės raiškos pojūtis, temos atskleidimas.

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA

Meninio architektūrinio egzamino reikalavimai

I dalis

1 užduotis. Dailės ir architektūros pažinimas
Užduoties tikslas − patikrinti stojančiųjų į menų srities architektūros studijų programą žinių, įgytų mokantis pagal dailės programą kokybę, įsitikinti, ar norintys studijuoti architektūrą domisi daile ir architektūra, įvertinti jaunuolių meninį išprusimą. Šia užduotimi siekiama suteikti galimybę stojantiesiems pademonstruoti intelekto lygį, atskleisti savo regimosios atminties sugebėjimus, parodyti, kaip stojantieji pasirengę aiškiai, teisingai ir glaustai atsakyti į klausimus apie įvairius dailės reiškinius.
Užduotis parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos dailės programa, kurios laikantis moksleiviams pateikiama žinių apie vaizduojamosios ir taikomosios dailės, architektūros, liaudies meno, šiuolaikinių vizualinių menų istoriją, teoriją ir paveldą, taip pat dailės kūrinius ir architektūros rūšis, žanrus, stilius, žymių menininkų kūrybą. Meninio architektūrinio išsilavinimo egzamino užduoties raštu turinys sudarytas iš medžiagos, kuri pateikta Lietuvos švietimo sistemos aprobuotoje mokyklinėje literatūroje (vadovėliuose, pratybų sąsiuviniuose, mokomosiose priemonėse, brandos egzaminų testų rinkiniuose). Stojančiajam pateikiama 10 klausimų. Atsakymai į klausimus gali būti pateikiami trimis būdais: a) atsakoma pabraukiant, pažymint teisingą atsakymą (arba atsakymus) į pateiktą klausimą; b) atsakoma įrašant teisingą atsakymą į nurodytą vietą; c) į klausimą atsakoma grafiškai (nurodytoje vietoje nupiešiamas teisingas atsakymas).
Užduočiai atlikti skiriama 1 valanda.
2 užduotis. Architektūrinių formų kompozicija
Užduoties tikslas − patikrinti stojančiojo gebėjimus komponuoti architektūros formas tam tikrame kontekste, mokėjimą pavaizduoti kuriamą objektą – kompoziciją ortogonaliosiose projekcijose bei perspektyviniame vaizde, tinkamai visa tai sukomponuoti lape, taip pat piešinių grafinio atlikimo kokybę.
Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia statinių ir jų atskirų elementų (pvz., anga, kolona, denginys ir t. t.), namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, stalas ir t. t.) formas.
Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogelis virš įėjimo, kaip aplinka veikia pastato architektūrą ir t. t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti.
Egzamino metu reikia sukomponuoti įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje nesudėtingą architektūros objektą. Pagal užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliosiose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo forma – nespalvotas pieštukas, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos.

II dalis

3 užduotis. Atmintinis akademinis piešinys
Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į meno srities architektūros studijų programą „Architektūra“ pasirengimą piešinyje pavaizduoti objektus, aprašytus pateiktame tekste, t. y. sugebėjimą sukomponuoti objektus tarpusavyje ir popieriaus lape, rasti ir teisingai pavaizduoti objektų proporcijas, išryškinti objektų formas, medžiagiškumą naudojant šviesotamsą, toną, liniją ir štrichą.
Egzamino metu atmintiniam piešimui gali būti pateikiami ir apibūdinami geometriniai tūriniai objektai, buityje naudojami daiktai, baldai. Piešinys atliekamas grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduočiai atlikti skiriamos 3 valandos.

MUZIKOS PEDAGOGIKA

Muzikinių gebėjimų tikrinimas: pagroti vieną kūrinį pasirinktu instrumentu (grojimas dviejų kūrinių keliais instrumentais būtų privalumas), padainuoti solo pasirinktą vokalinį kūrinį, gebėti analizuoti atliktus kūrinius (kompozitorius, žanras, tonacija, metras, tempas ir kt.).

REŽISŪRA

I turas. Atmintinai perskaityti eilėraštį, pasakėčią, prozos ištrauką; padainuoti, pašokti (pagal egzaminatorių pateiktą muziką), pagroti (jei moka). Šiame ture egzaminatoriai vertina stojančiojo gebėjimą suprantamai bei įtaigiai perteikti klausytojams pasirinkto kūrinio mintis; kūno plastiką; ritmo pojūtį.
II turas. Atlikti sceninį etiudą (remiantis savo gyvenimiška patirtimi) ir kitas egzaminatorių duotas užduotis. Šio turo metu egzaminatoriai vertina stojančiojo  sceninio veiksmo pojūtį, vaizduotę bei išmonę.
III turas. Parodyti trumpą grupinį etiudą egzaminatorių duota tema; žodžiu nusakyti pasirinktos pjesės temą, idėją, konfliktą, įvykius; apibūdinti pagrindinius veikėjus ir jų siekiamybes. Šio turo metu egzaminatoriai vertina stojančiojo kūrybinius - organizacinius gebėjimus, gebėjimą analizuoti bei reikšti mintis, išradingumą, fantaziją.

Kiekviename ture vyksta pokalbis, kurio metu egzaminatoriai vertina stojančiojo meno, kultūros reiškinių bei visuomenės gyvenimo problemų suvokimą; studijų programos pasirinkimo motyvaciją.

Pastabos.
1. Po kiekvieno turo skelbiamas egzaminą išlaikiusiųjų sąrašas. Nesantys sąraše, kituose turuose nebedalyvauja.
2. Stojančiojo egzaminavimo trukmę ir turinį reguliuoja Priėmimo komisija.

SPORTINIAI ŠOKIAI

Stojamąjį egzaminą sudaro dvi dalys:
1. Klasikinis sportinis šokis: iš vadovėlio The Ballroom Technique pradedančio studijuoti šokių mokytojo skyriaus – lėtojo valso 1–5 figūros, tango 1–7 figūros, lėtojo fokstroto 1–5 figūros, kvikstepo 1–8 figūros.
2. Lotynų Amerikos šokis: iš vadovėlio The Imperial Society of Teachers of Dancing pradedančio studijuoti šokių mokytojo skyriaus – sambos 1–7 figūros, ča ča 1–9 figūros, rumbos 1–9 figūros, pasodoblio 1–10 figūros, džaivo 1–8 figūros.
Egzamino metu stojantysis turi atlikti iš anksto paruoštą kiekvieno šokio nedidelės apimties derinį.
Pokalbis pasirinktos specialybės klausimais.

VAIDYBA

I turas. Atmintinai perskaityti eilėraštį, pasakėčią, prozos ištrauką; padainuoti, pašokti (pagal egzaminatorių pateiktą muziką), pagroti (jei moka). Šiame ture egzaminatoriai vertina stojančiojo gebėjimą suprantamai bei įtaigiai perteikti klausytojams pasirinktus kūrinius; kūno plastiką; ritmo pojūtį.
II turas. Atlikti sceninį etiudą (remiantis savo gyvenimiška patirtimi) ir kitas egzaminatorių duotas užduotis. Šio turo metu egzaminatoriai vertina stojančiojo  sceninio veiksmo pojūtį, vaizduotę bei išmonę.
III turas. Atlikti vaidmenį (-is) egzaminatorių pateiktose nedidelės apimties grupiniuose etiuduose/situacijose; žodžiu nusakyti pasirinktos pjesės temą, idėją, konfliktą, įvykius bei apibūdinti pagrindinius veikėjus ir jų siekiamybes. Šio turo metu egzaminatoriai vertina stojančiojo kūrybinius - organizacinius gebėjimus, gebėjimą analizuoti bei reikšti mintis, išradingumą, fantaziją.

Kiekviename ture vyksta pokalbis, kurio metu vertinamas stojančiojo meno, kultūros reiškinių bei visuomenės gyvenimo problemų suvokimas; studijų programos pasirinkimo motyvacija.

Pastabos.
1. Po kiekvieno turo skelbiamas egzaminą išlaikiusių sąrašas. Nesantys sąrašuose, kituose turuose nebedalyvauja.
2. Stojančiojo egzaminavimo trukmę ir turinį reguliuoja Priėmimo komisija.